Garsios Rusijos pop grupės “Ruki v verch” (“Rankas aukštyn”) koncertas Londone davė progą pasvarstyti, kiek stipri rusų pop kultūros įtaka Anglijoje gyvenančių lietuvių bendruomenei.

Panašu, kad vietiniams Stratfordo gyventojams tas šeštadienio vakaras turėjo palikti įspūdį. Apytuštėje Rytų Londono priemiesčio centrinėje gatvėje išsirikiavo ilgiausia lietuviškai ir rusiškai kalbančių žmonių eilė. Kad ji traukė pašaliečių dėmesį, atspėti buvo nesunku – beveik nė vienas automobilis nepravažiavo pro šalį nesupypsėjęs. Gal vairuotojus domino simpatiškos blondinės? O gal pati eilė ir bendravimas joje atrodė toks įspūdingas, jog negalėjo likti nepastebėtas?

Eilė prie rusiško popso

Lietuvoje visi supranta, kas yra Basanavičiaus gatvės sindromas. Taip apibūdinamas reiškinys, kai vasarą iš Palangoje, Basanavičiaus gatvėje įsikūrusių kavinių sklinda visu balsu leidžiama rusiška pop muzika. Tai vyksta jau daugiau kaip dešimt metų ir mados atrodo nežada keistis. Daug kam toji muzika patinka, nes esą geresnė, smagesnė, o kiti teigia tiesiog pripratę.

Tačiau Anglijoje, kur didžiulis pasirinkimas įvairių gero lygio koncertų ir šiaip visokios muzikos bet kokio žmogaus širdžiai, trauka rusiškam popsui lyg ir turėtų išnykti. Tačiau prie grupės “Ruki v verch” koncerto išsirikiavusi eilė, kurioje greta rusų gausiai skambėjo ir lietuvių kalba, gan akivaizdžiai paneigė tokias viltis.

Statybose dirbantis Arūnas (30 m.) Londone gyvena jau ketveri metai. “Angliška muzika dabar Lietuvoje turbūt labiau klausoma, o čia norisi ko nors, kas daugiau prie širdies, kas girdėta Lietuvoje nuo jaunystės dienų. Anglai, nors liberalūs, bet kitų tautų, atvykėlių iš kitur arti neprisileidžia. Jie, pavyzdžiui, mėgsta savo, anglišką muziką, kitokios nė nesiklauso, o mes ateiname čia, nes norime pasiklausyti, kas mums patinka”, – sakė Arūnas.

Klausytojai – jauno amžiaus

Kartais teigiama, kad skoniai ir prieraišumai pasikeis natūraliai, vyresniajai, sovietinės kultūros įtakotai kartai išmirus, o jaunimui susipažinus su kitomis kultūromis, įgavus kitokios, ne sovietinės, rusiškų dainų ir keiksmažodžių persmelktos patirties. Galbūt tas modelis veikia Lietuvoje, nors sunku tuo patikėti, bet Londone, panašu, kad ne. Bene visi į rusiškos popgrupės koncertą eilėje laukę lietuviai buvo jaunesni nei trisdešimties, dauguma maždaug dvidešimtmečiai. Jie tarsi ir neturėjo būti užsikrėtę sovietiniu virusu.

Aštuoniolikmetis Žilvinas Londone jau porą metų. Angliškai jis sakė kalbąs taip pat sklandžiai kaip ir lietuviškai. Rusiškai gerokai silpniau, tačiau rusiška pop muzika nuo vaikystės skambėjo jo tėvų namuose Alytaus rajone, todėl ši muzika jam artima.

Jurgitai – 19 metų ir Londone ji gyvena nuo penkiolikos. Nors turi anglakalbių draugų, tačiau tarp jų neretai pasijunta nejaukiai. “Aš neturiu problemų su anglų kalba, bet būna, kad jie juokauja, o aš nelabai suprantu, kas jiems juokinga. O čia jaučiuosi kaip Lietuvoje su bendraamžiais”, – neslėpė Jurgita. Ji sakė nesanti itin didelė rusiškos muzikos mėgėja. “Pati niekada neieškau rusiškų plokštelių, bet čia kas kita, čia ne tiek muzika svarbu, bet kad saviškiai susirenka”, – kalbėjo 30 svarų už bilietą nepagailėjusi mergina.

Eilėje dvi valandas

Stratforde jau keletą metų veikiančio klubo “Raduga” renginių organizatorė Kotryna Milušauskaitė sakė, kad tai pirmas toks didelis šio klubo rengiamas koncertas. Ji teigė, kad vos paskelbus apie koncertą, iš karto kilo didžiulis susidomėjimas, sulaukta daug skambučių.

“Ruki v verch” – labai žinoma grupė, dauguma su ja užaugo, daug kas tas dainas atpažįsta, moka mintinai, kaip tik norėjosi, kad čia atliekama muzika ką nors reikštų Londone gyvenantiems žmonėms. “Ruki v verch” baigia savo karjerą, tai jų atsisveikinimo koncertas, tad klausytojų turėtų netrūkti. Manau, kad ateis ne vien rusai, bet ir latviai, lietuviai, ukrainiečiai, moldavai, baltarusiai”, – dar prieš renginį kalbėjo jo organizatorė.

Kadangi eilėje žmonės stovėjo net dvi valandas (koncerto pradžia buvo skelbta 20 val., tačiau į vidų žmonės pradėti leisti tik pusę dešimtos, o paskutinieji į vidų suėjo beveik pusę vienuolikos), turėjau daug progų paslankioti pirmyn atgal ir įsitikinti, kurių postsovietinių tautų atstovai labiausiai “kimba” ant rusiško popso kabliuko. Buvo keista supratus, kad greta rusiškų antri pagal dažnumą buvo lietuviški balsai. Beje, kai kurie pakalbintieji nebuvo linkę šnekučiuotis ir tarsi gėdijosi, kad atėjo klausytis rusiškos muzikos. “O tai ką daryti? Lietuviškų koncertų juk reta?” – sakė viena prisistatyti nepanorusi moteris.

Neformalus bendravimas

Eilė ne tik okupavo ne itin platų šaligatvį, einantiems pro šalį nepalikdama kitos galimybės, tik lįsti pro užtvarą į važiuojamąją dalį. Eilėje buvo pažindinamasi, bičiuliaujamasi, fotografuojamasi. O kad laukimas neprailgtų, iš krepšių buvo traukiami atsinešti buteliai su alumi ir kitais, gerokai stipresniais gėrimais.

Lietuviškai rusiška kompanija, stovėjusi eilėje priešais mane, greit ištuštino butelį absoliuto, jų balsai darėsi vis garsesni, o šnekos – linksmesnės. Kompaniją gaubė smagi tarpusavio supratimo ir broliavimosi atmosfera, kuri atsiranda tada, kai visi vienu metu šiek tiek įkaušta. Iki tol Londone viešoje vietoje vartojant stiprius gėrimus matyti teko tik vieną kartą – metro traukinyje, kuriame viskio butelį maukė du juodaodžiai.

Pasiūla didelė

Rusų kultūros ženklų Londone netrūksta. Karališkojoje meno akademijoje (angl. Royal Academy of Arts) prieš gerą mėnesį baigėsi įspūdinga paroda iš Rusijos muziejų, Rusijos baletas – dažnas svečias Londono scenose. Kiekvienais metais sausio pradžioje Trafalgaro aikštėje rengiama įspūdinga fiesta, kuri vadinasi “Rusų žiema”.

Tačiau visa tai – vietiniams, tikriesiems Londono gyventojams. O atvykėliai iš buvusios Sovietų Sąjungos rusiško popso plokštelių ar rusiškų filmų įrašų įsigyti gali beveik kiekvienoje lietuvių maisto produktų parduotuvėje. Dar vienas didžiulis rusiškos kultūros, šiuo atveju ir ideologinės įtakos srautas – tai televizija. Įsigijus palydovinę anteną šiuo metu Londone sugauti galima virš dešimties nemokamų rusiškų televizijos kanalų ir daugumą jų kontroliuoja Rusijos vyriausybė. Beje, visiškai neseniai paskelbta, kad tarptautinės tyrimų bendrovės padalinio „GFK Lietuva“ duomenimis, net 33 proc. apklaustųjų teigė, jog Kremliaus vaidmuo Lietuvos gyvenime įgavo „didesnį svorį“.