Projekte numatytos devynios grupės atskirųjų atvejų, pagal kuriuos kitų šalių pilietybes įgiję lietuviai galėtų likti ir Lietuvos piliečiais. JAV lietuvių nuostabai, už Atlanto gyvenantys tautiečiai nė į vieną iš šių grupių nepatenka.
Pagrindiniu kriterijumi, leidžiančiu turėti dvigubą pilietybę, įstatymo rengėjai pasirinko užsienyje esančių lietuvių gyvenamąją vietą, konkrečiai – Europos Sąjungą. Tad lietuviai, gyvenantys už šio elitinio klubo šalių-narių sienų, teisės turėti dvigubą pilietybę negaus.
JAV lietuvių interesus Vilniuje gynusi Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) pirmininkė Regina Narušienė, nors ir nusivylusi darbo grupės parengtu projektu, vis dėl to teigia, kad tai dar nėra blogiausias variantas. „Aš jau maniau, kad bus dar blogiau“, - Vakarai.us telefonu sakė R. Narušienė.
JAV lietuvių lūkesčių nesuprato
Anot konstitucinės teisės specialistės, kuri yra viena iš Pilietybės įstatymą tobulinusios darbo grupės narių, iš pat pradžių jautėsi kai kurių kolegų nusistatymas išskirtinius atvejus susiaurinti iki minimumo.
„Visuomet klausiau: ar tikrai Konstitucinis Teismas mums pasakė, kiek tų atvejų gali būti? Dešimt, dvidešimt?“, - kalbėjo PLB pirmininkė.
Labiausiai poziciją, kad dvigubos pilietybės atvejų turi būti kuo mažiau, palaikė Mykolo Romerio universiteto docentė Elena Vaitiekienė ir to paties universiteto lektorė Onutė Buišienė. Tokiai siaurai Konstitucinio Teismo išaiškinimo interpretacijai kategoriškai nepritarė Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius, vasario pradžioje savo nepasitenkinimą grupės veikla išreiškęs pasitraukimu.
Apie pasitraukimą iš tarpžinybinės darbo grupės sakė svarsčiusi ir R. Narušienė, Galiausiai ji nutarė likti ir kovoti iki galo. „Supratau, kad mano vieta Vilniuje ir kad aš turiu su jais diskutuoti ir pamėginti pakeisti jų nuomonę“, - Vakarai.us sakė PLB pirmininkė.
Savo ruožtu R. Narušienei pasirodė, kad JAV lietuvių lūkesčius geriausiai suprato Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dėstytojas dr. Vaidotas Vaičaitis, Teisės instite dirbantis Mindaugas Lankauskas, Seimo nariai Laima Mogenienė ir Gintaras Steponavičius.
Rūpi ES pinigai
Anot R. Narušienės, ji jokiu būdu nelinkusi kritikuoti viso padaryto darbo, tačiau mano, kad jis galėtų būti patobulintas. Tai, kad kaip kriterijus pasirinkta Europos Sąjunga, tačiau atsisakyta įteisinti dvigubą pilietybę lietuviams, gyvenantiems šalyse – NATO narėse PLB vadovaujanti advokatė pavadino „diskriminacija“.
„Liūdna, kad jie negalvoja apie tai, kas iš tiesų naudinga Lietuvai. NATO Lietuvai garantuoja saugumą. Pasirenkamas ne Lietuvos nepriklausomybės tęstinumas, bet Europos Sąjungos pinigai. Suprantu, kad reikia ir to. Lietuvai reikia remontuoti kelius, Europos pinigai svarbūs kitoms reikmėms. Tačiau nejaugi dėl to JAV pasidarė Lietuvos priešu?“, - stebėjosi moteris.
Kaip Vakarai.us sakė R. Narušienė, ji džiaugiasi, kad Pilietybės įstatymo projekte atkreiptas dėmesys į Europos Sąjungoje gyvenančius lietuvius, tačiau ji mano, jog tokias pat teises į Lietuvos pilietybę turi ir NATO šalyse gyvenantys tautiečiai. Ilgus metus advokate išdirbusi JAV lietuvė įsitikinusi, kad rengiamo įstatymo kontekste svarbios abi organizacijos, neišskiriant nė vienos.
„Dabar mes, lietuviai, iš JAV prašome, kad ši šalis mus įsileistų be vizų. Nejaugi Lietuva nubaus savo piliečius, jei šie taps JAV piliečiais?’’, - retoriškai klausė PLB pirmininkė.
Ambasadorius – už dvigubą pilietybę
Šiam R. Narušienės požiūriui pritarė ir Lietuvos Respublikos ambasadorius JAV Audrius Brūzga, pabrėžęs, kad iš esmės jis sveikina įstatymo projektą, kuriame praplėstos kategorijos žmonių, kuriems gali būti suteikta dviguba pilietybė. Tuo pat metu jis pridūrė:
„Mano asmeninė pozicija nėra paslaptis. Dviguba pilietybė yra reikalinga. Nereikia lietuvių išbarstyti ir dvigubą pilietybę reikėtų taikyti kaip galima plačiau. Kita vertus, tai yra Seimo ir visų Lietuvos piliečių apsisprendimo dalykas.”
R. Narušienė teigė ne kartą siūliusi suteikiant dvigubą pilietybę ne Europos Sąjungoje gyvenantiems lietuviams atsižvelgti į jų ryšį su tėvyne. Pasak jos, tą ryšį galima nustatyti įvairiais būdais. Visų pirma, daugelis JAV gyvenančių trečiosios bangos lietuvių turi nemažai giminių Lietuvoje. Logiška, kad daugelis jų per savo artimuosius ir išlaiko ryšį su Lietuva.
Daugelis turi gimines Lietuvoje
„Nemažai į JAV atvažiavusių lietuvių ne šiaip sau turi gimines Lietuvoje. Jie atvažiuoja čia dirbti, gimtinėje palikę savo vaikus ir savo tėvus. Toks įstatymas, kai teisė į dvigubą pilietybę suteikiama tik Europos Sąjungoje gyvenantiems lietuviams, aiškiai skaldo šeimas. O juk tokie veiksmai prieštarauja Lietuvos Konstitucijai”, - aiškino R. Narušienė.
Kitas jos pasiūlymas buvo kreipti dėmesį į tai, ar užsienyje gyvenantis lietuvių kilmės asmuo priklauso savo gyvenamojo krašto Lietuvių bendruomenės padaliniui ir aktyviai dalyvauja jo veikloje. Tačiau abi idėjos dar svarstybų pradžioje buvo atmestos.
R. Narušienei rūpi ir lietuvių, gyvenančių šalyse, kurios nepriklauso nei NATO, nei Europos Sąjungai, likimas. Anot jos, neteisinga atimti Lietuvos pilietybę iš Australijoje ir Pietų Amerikos šalyse gyvenančių tautiečių, nors jų ten ir nėra tiek daug, kaip JAV.
Kas nemėgsta Amerikos lietuvių?
Rankų nenuleidžianti PLB vadovė tikisi, kad iki tol, kol įstatymo projektas bus pateiktas Seimui, jis dar bus gerokai pataisytas. Kai jau bus surašytas galutinis projekto variantas, jis keliaus į Seimo Žmogaus teisių komitetą. Kai kurie šio komiteto nariai patikino R. Narušienę, kad stengsis, jog prieš pavirsdamas įstatymu, projektas būtų patobulintas.
Kita vertus, PLB pirmininkė išreiškė nerimą, kad artėjantys Seimo rinkimai gali apskritai užkirsti šio užsienyje gyvenantiems lietuviams svarbaus įstatymo priėmimą. Dėl to ji ragina Seimo narius projektą, kai tik jis bus parengtas, svarstyti skubos tvarka.
Pasiteiravus, ar darbo grupės narius priimti JAV lietuviams nepalankų sprendimą paskatino tik politika (ES prieš NATO), ar prisidėjo ir kokie nors žmogiškieji veiksniai (neapykanta JAV lietuviams), R. Narušienė atsakydama kiek sudvejojo.
„Asmeniškai su tuo nesusidūriau, bet šiek tiek nusistatymo yra. Gal iš pavydo, gal iš dalies esama ir sovietinio palikimo: amerikiečiai, kapitalistai, blogi. Vis dėlto nemanau, kad tai turėjo reikšmės šiuo atveju”, - sakė R. Narušienė.
Ji pridūrė, kad jai iki šiol yra nesuprantami būtent tokio Konstitucinio Teismo išaiškinimo motyvai. „Tas pats Konstitucinio Teismo pirmininkas Egidijus Kūris turi Amerikoje giminių, greičiausiai ir kiti nariai. Šito jų sprendimo nesuprantu“, - pripažino PLB pirmininkė.