Dalinamės veterinarijos gydytojo P. Morkūno atsakymais į skaitytojams kilusius klausimus, kurie gali būti aktualūs ir kitiems gyvūnų šeimininkams.
Jei jums kyla klausimų dėl augintinio sveikatos, kviečiame portale užduoti klausimus – kiekvieną savaitę dalinsimės atsakymais ir naudingais patarimais.
Klausimas. Ar gali šuo pasveikti, jei serga inkstų nepakankamumu?
Atsakymas. Inkstai atlieka organizmui svarbias funkcijas. Visų pirma, jie gamina šlapimą – su šlapimu iš organizmo pašalinamos nuodingos medžiagos, vandens bei druskų perteklius. Taip pat inkstai reguliuoja kraujo spaudimą, padeda išsaugoti sveikus ir stiprius kaulus, gamina hormoną eritropoetiną, kuris skatina raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų) gamybą ir taip apsaugo organizmą nuo mažakraujystės.
Lėtinės inkstų ligos – tai progresuojantis ir negrįžtamas procesas, kurio priežastis yra inkstų funkcijų praradimas. Išskiriamos IV stadijos. Todėl viskas priklauso nuo to, kokia inkstų nepakankamumo stadija buvo nustatyta.
Lėtinis inkstų funkcijos nepakankamumas gali būti diagnozuotas labai įvairaus amžiaus pacientams. Laiku nustačius lėtinę inkstų ligą ir taikant tinkamą terapiją, galima prailginti ir pagerinti gyvūno gyvenimo trukmę.
Norime pabrėžti – tai nėra liga, nuo kurios pasveikstama. Nusilpus inkstų funkcijai, organizmas nuodijasi savo medžiagų apykaitos produktais, todėl pagrindinė užduotis yra sureguliuoti organizmo veiklą. Atsižvelgiant į tyrimų rodmenis, vienas medžiagas reikia padėti pašalinti, o kitomis papildyti organizmą išlaikant balansą.
Kadangi inkstų transplantacija gyvūnams neatliekama, nuolat sekti ir prižiūrėti augintinio būklę reikės visą likusį gyvenimą.
Klausimas. Turime problemą su labradoru, kuriam jau dešimt metų. Sunkiai pradėjo lipti laiptais. Antsvorio neturi. Ar gali būti, kad nuo senatvės taip, ar reikia sunerimti?
Atsakymas. Bėgant metams, ne tik mes, bet ir augintiniai sensta. Kaip ir mums, taip ir jiems pradeda darytis sunkiau judėti, atsiranda įvairiausių judėjimo aparato ligų – nuo sąnarių skausmo, ar jų nusidėvėjimo, kaulų išretėjimo, iki genetiškai paveldimų, tokių kaip klubų displazija.
Jau nekalbant apie vyresniame amžiuje dažniau pasitaikančius raiščių plyšimus ar trūkimus, kurių gydymui gali reikėti ir operacijos bei fizioterapijos.
Klausimas. Šuo sėdi, nemiega, neprisileidžia, negali užlipti ar nulipti laiptais. Nykštukinis pudelis, 7 metai. Kas jam galėtų būti?
Atsakymas. Gyvūnui aiškiai labai skauda, reikia kreiptis į veterinarijos gydytojus, kad nustatytų skausmo priežastį. Sėdėjimas, negalėjimas miegoti, užlipti ar nulipti yra jau pasekmė kažko, kas sukelia gyvūnui skausmus ir diskomfortą.
Gyvūno apžiūros metu, bei pagal surinktą informaciją iš jūsų, gydytojas nustatys, kokia liga kamuoja gyvūną. Gali reikėti atlikti kraujo tyrimus, rentgeną, echoskopiją, endoskopiją. Viskas atliekama paeiliui, pagal gyvūno simptomatiką, ieškant negalavimo priežasties.
Radus priežastį, dėl kurios gyvūnas taip kankinasi, bus pradėtas gydymas, kuris padės jūsų augintiniui pasijusti geriau. Rekomenduojame nedelsti ir kreiptis kuo greičiau, kadangi uždelstos įsisenėjusios ligos sunkiai pagydomos ir gali būti lemtingos jūsų gyvūnui.
Klausimas. Katinėliui prie stuburo susiformavo mažas guzelis. Iš pradžių jis buvo pupelės dydžio, per pusmetį šiek tiek padidėjo. Gyvūnas labai išrankus maistui. Ar guzelis gali būti piktybinis darinys?
Atsakymas. Išrankumas maistui nėra požymis, kuris galėtų apibūdinti susidariusio darinio piktybiškumą ar gerybiškumą. Kartais net mažiausi darinukai gali būti pikti, todėl pasakyti vien iš pažiūros ar apčiuopos praktiškai neįmanoma.
Kai atsiranda darinukas, labai svarbu jį sekti, žiūrėti, ar nedidėja, o geriausia – iškart kreiptis į kvalifikuotą veterinarijos gydytoją, kuris apžiūros metu paims ėminį iš susidariusio guzelio ir nusiųs į laboratoriją, kur specialistai, mikroskopuodami ląsteles, nustatys, kokio tipo darinys tai yra.
Jeigu darinys piktybinis, tai bus nustatoma, koks būtent vėžys tai yra. Vėžys yra apibendrinantis žodis piktybinėms masėms, o vėžių tipų būna įvairiausių ir kiekvienas skirtingai pasiduoda chirurgijai, chemoterapijai.
Jeigu gydytojas nustatys, kad susidaręs guzelis yra nepiktybinis, šalinti jį reikėtų tuo atveju, jeigu jis trukdo gyvūnui. O jeigu darinys visgi piktybinis, operuoti būtina kaip įmanoma greičiau.
Kuo ilgiau auginsite piktybinį darinį, tuo didesnė tikimybė metastazėms paplisti po gyvūno organizmą. Mažas guzelis gali būti didelių sveikatos problemų pradžia, tad delsti nereikia. Visada geriau išsitirti ir žinoti, kad neturite ko baimintis, nei pavėluoti ir pašalinti piktybinį darinį, kuris gali pražudyti jūsų mylimą gyvūną.
Klausimas. Auginu šunį – aviganį. Jam ant odos kartais atsiveria nedidelės žaizdelės. Ką reiktų daryti? Ir kodėl taip nutinka?
Atsakymas. Odos problemos kamuoja labai nemažai augintinų, nepriklausomai nuo jų veislės. Problemoms gali turėti įtakos aplinka, maistas ar netgi vidaus organų veikla.
Pažeidimas nebūtinai gali būti vien tik išorinis, kaip matoma žaizdelė, todėl ir gydymas gali būti skiriamas ne tik išorinis.
Nuotoliniu būdu pasakyti, kas yra nutikę, nepavyks, kadangi gali būti įvairiausių dalykų – nuo parazitų įkandimų, odos iššutimų, alergijų ar net autoimuninių ligų. Rekomendacija atvykti būtent pas gydytoją specialistą – dermatologą, kuris ne tik apžiūrės, bet ir atliks reikalingus tyrimus, bei paskirs tinkamą gydymą.