Apsinuodijimas
Tai – labai pavojinga situacija, sukelianti daug sąmyšio gyvūnų savininkams. Šuo gali apsinuodyti tuo pačiu, kuo ir žmogus: valikliais, graužikų nuodais ir pan. Labai sotus, aštrus maistas taip pat gali sutrikdyti jūsų šuns virškinimo sistemą. Nepatartina šuniui duoti: riebaus maisto, šokolado, avokado, vynuogių ar razinų, česnako, svogūnų, makadamijos riešutų, mielinės tešlos, druskos, arbatos, kavos tirščių, bet kokių produktų su ksilitoliu (dirbtiniu saldikliu).
Jei nuodingo produkto pateko į jūsų augintinio akis ar ant odos, pasiskaitykite instrukcijoje, kaip žmogus turėtų pasielgti tokiu atveju - jei nurodyta nuplauti rankas su vandeniu ir muilu, tai tokiu būdu nuprauskite ir šunį. Jei reikia praplauti akis, atlikite tai kaip galima greičiau ir nedelsdami susisiekite su savo veterinarijos gydytoju.
Jei šuo kažką įtartino prarijo, jam sunku kvėpuoti, jį apėmė traukuliai, tai, susisiekdami su veterinarijos gydytoju, būkite pasiruošę pranešti jam šią informaciją:
1. šuns veislė, lytis, amžius, svoris
2. simptomai
3. Produktas (ar jo apibūdinimas), su kuriu susidūrė jūsų augintinis, prieš kiek laiko tai įvyko, kiek to produkto galėjo patekti į augintinio organizmą.
4. idealu, jei turėtumėte to produkto pakuotę. Taip pat surinkite į maišelį bet kokius jūsų augintinio praryto produkto likučius, tai gali praversti gydymo metodų parinkimui.
Traukuliai
Jei gyvūną apėmė traukuliai, stebėkite, kad jis nebūtų arti objektų, į kuriuos gali blaškydamasis susižeisti. Jokiu būdų nemėginkite ištiesinti gyvūno. Stebėkite, kiek laiko vyksta traukuliai (įprastai 2-3 minutes). Priepuoliui pasibaigus, laikykite gyvūną šiltai ir ramiai, būtinai susisiekite su veterinarijos gydytoju.
Lūžiai
Uždėkite gyvūnui antsnukį. Paguldykite ant plokščio pagrindo. Transportuodami gyvūną pas veterinarijos gydytoją, įtaisykite jį ant neštuvų (tai gali būti lenta, kilimėlis, antklodė ir pan.), jei įmanoma, pritvirtinkite gyvūną prie neštuvų (tik nesuspauskite sužeistos vietos ar gyvūno krūtinės), tiesiog galite atsargiai apsukti jį antklode.
Nemėginkite lūžio tvarstyti su namų gamybos įtvaru. Supraskite, kad neteisingai uždėtas įtvaras padarys dar daugiau žalos, negu naudos.
Išorinis kraujavimas
Uždėkite gyvūnui antsnukį. Ant žaizdos užspauskite švarų, storą sulankstyto marlinio binto gabalą ir palaikykite prispaudę, kol kraujas sukrešės. Kraujavimo sustabdymas gali užtrukti kelias minutes. Užuot kas kelios sekundės tikrinę, ar žaizda nebekraujuoja, tiesiog palaikykite bintą prispaudę kokias 3 minutes, ir tik tada pažiūrėkite.
Jei stipriai kraujuoja iš kojos, uždėkite turniketą (naudodami elastinį ar marlinį bintą po juo), subintuokite ir žaizdą užspauskite. Kas 15-20 min atlaisvinkite turniketą 20 sekundžių. Rimtas kraujavimas gali greitai tapti pavojingu gyvybei, todėl iškart gabenkite gyvūną pas veterinarą.
Vidinis kraujavimas
Simptomai: kraujuoja iš nosies, burnos, tiesiosios žarnos, šuo kosėja su krauju, matosi kraujo šlapime, išblyškusios dantenos, šuo silpsta, pulsas silpnas ir dažnas. Laikykite šunį kaip įmanoma šilčiau ir ramiau, iš karto gabenkite pas veterinarą.
Nudegimai
Nudegusią vietą gausiai apliekite vandeniu. Nepakenks ir šalto vandens kompresas, kol nugabensite šunį pas veterinarą. Nepamirškite uždėti antsnukio, kad šuo nelaižytų sužeistos vietos.
Paspringimas
Simptomai- sunkiai kvėpuoja, letenomis daužo sau per snukį, springdamas kosėja, liežuvis pamėlynuoja. Elkitės atsargiai - paspringęs gyvūnas būna apimtas panikos, gali įkasti. Jei gyvūnas dar gali kvėpuoti, apraminkite jį ir kuo skubiau vežkite pas veterinarą. Apžiūrėkite gyvūno burną, ar nesimato to įstrigusio objekto. Jei objektas matosi, tai pincetu ar replytėmis mėginkite atsargiai ištraukti jį, tik neįstumkite dar giliau gerklėn.
Nešvaistykite tuščiai laiko, mėgindami ištraukti sunkiai pasiekiamą objektą – verčiau iškart gabenkite gyvūną pas veterinarą. Jei negalite ištraukti objekto, o gyvūnas silpsta, tai uždėkite abi rankas ant gyvūno krūtinės ląstos šono ir stipriai spustelėkite. Arba paguldykite gyvūną ant šono, ir tvirtai delnu suduokite per krūtinės ląstą kokius 3-4 kartus. Šitaip darant, oras staigiai išstumiamas iš krūtinės, o su juo gali išlėkti ir objektas. Tęskite šiuos veiksmus, kol objektas išlėks ar kol atvyksite pas veterinarą.
Šokas
Simptomai: silpnas pulsas, negilus kvėpavimas, nervingumas, apsvaigusios akys. Šokas ištinka po didelio sužeidimo ar siaubingai išsigandus. Laikykite gyvūną priglaudę, šilumoje ir ramybėje. Jei gyvūnas yra be sąmonės, jo galva turi būti kūno lygmenyje. Kuo skubiau nugabenkite gyvūną pas veterinarą.
Jei gyvūnas nekvėpuoja
Stenkitės nepulti į paniką. Jei įmanoma, kol padėsite gyvūnui, tegul kitas asmuo iškviečia veterinarą. Patikrinkite ar gyvūnas turi sąmonę. Atverkite gyvūno kvėpavimo takus, švelniai suimdami jo liežuvį ir ištraukdami iš burnos, pažiūrėkite ar gerklėje nėra įstrigusio kokio objekto, kris stabdo oro judėjimą. Atlikite gaivinimą burna į nosį: ranka užčiaupkite augintinio burną, ir kvėpkite tiesiai savo burna jam į nosį, kol pamatysite, kad krūtinė išsipučia. Kai ji išsipūs, tęskite gaivinimą, taip kvėptelėdami kas 4-5 sekundes.
Šilumos smūgis
Niekada nepalikite augintinio vieno mašinoje karštą vasaros dieną. Temperatūra automobilyje kyla labai staigiai, net ir ne tokiomis karštomis dienomis. Augintinius gali labai greitai paveikti šilumos smūgis. Jei gyvūno negalite greitai nugabenti pas veterinarą, tai perkelkite jį į pavėsį, kur nepasiektų tiesioginiai saulės spinduliai.
Kaklą ir galvą apvyniokite vėsiu drėgnu rankšluosčiu, neuždenkite tik akių, nosies ir burnos. Kas kelias minutes nuimkite rankšluostį, išgręžkite jį, vėl sušlapinkite ir vėl apvyniokite gyvūną, kad jis taip atvėstų. Pilkite ant šuns kūno vandenį, ypač ant pilvo ir tarp užpakalinių kojų, rankomis masažuokite jo kojas, ir nubraukite kūno karštį sugėrusį vandenį. Nugabenkite gyvūną kaip galima greičiau pas veterinarą.
Jei kur nors iškylaujate, puiku, jei jūsų augintinis mėgsta maudytis, bet jei nemėgsta, verčiau tegul būna pavėsyje, o jūs vis sudrėkinkite jam kailį. Dažniausiai pasitaikantys šilumos smūgio požymiai yra šie: gyvūnas prastai jaučiasi, jis labai seilėjasi ir labai sunkiai alsuoja, gali vemti, viduriuoti, alpti, jam pakyla kūno temperatūra. Primename, kad normali šuns kūno temperatūra yra nuo 38,3 C iki 38,8 C, katės - irgi panaši, nuo 38 C iki 39 C.
Kas gi vyksta sukaitusių gyvūnų organizme? Atkreipkime dėmesį į tai, kad šuns odos sandara kitokia nei žmogaus: joje beveik nėra prakaito liaukų (ar matėte kada šunį šlapiomis pažastimis?), taigi prakaituoti ir atsivėsinti visu odos paviršiumi jie negali. Pagrindinis būdas atsivėsinti – lekuoti burna ir kuo tankiau kvėpuoti: drėgna plaučių gleivinė pasitarnauja kaip drėgmę garinantis ir vėsinantis paviršius (panašiai, kaip žmogaus oda). Kai kurie žmonės mano, kad prakaito liaukų yra šuns liežuvyje. Jie klysta – taip nėra, didžioji dauguma prakaito liaukų išsidėstę kojų pagalvėlėse. Kūno karštį atiduoti į aplinką taip pat padeda išsiplėtusios liežuvio, snukio ir ausų kraujagyslės, kuriomis įkaitęs kraujas teka arti kūno paviršiaus (taigi, neišsigąskite, jei užkilus temperatūrai, gyvūno ausys taps raudonesnės, nei įprasta).
Kai visų atsivėsinimo būdų nebepakanka, gyvūno organizmas perkaista - atsiranda hipertermija (pernelyg aukšta kūno temperatūra) ir prasideda šilumos smūgis. O karštu oru taip atsitikti gali labai greitai – užtenka tik smarkiau pajudėti, intensyviau pažaisti ar pasėdėti įkaitusioje mašinoje
Nebeplaka širdis
Nepradėkite krūtinės paspaudimų, kol neatlikote gaivinimo burna – į nosį. Tada paguldykite gyvūną ant kieto paviršiaus ant dešinio šono. Širdis randasi kairiajame šone, apatinėje krūtinės dalyje kaip tik po kairės priekinės kojos alkūne. Padėkite vieną ranką po gyvūno krūtine, kad atsiremtumėte, o kitą ranką uždėkite jam ant širdutės. Vidutinio dydžio šunims įspauskite apie 2,5 cm, didesniems stipriau, o mažesniems – silpniau. Masažuojant katės ar kitų mažų gyvūnėlių širdutę, apglėbkite ranka gyvūno krūtinę taip, kad nykštys atsirastų ant kairės krūtinės pusės, o pirštai ant dešinės, ir spauskite krūtinę tarp pirštų ir nykščio. Didesniems gyvūnams spauskite 80-120 kartų per minutę, o mažesniems 100-150 kartų per minutę. Negaivinkite burna į nosį ir nespauskite krūtinės tuo pačiu metu, atlikite tai pakaitomis ar dirbkite kaip komanda su kitu asmeniu, kuris atlieka dirbtinį kvėpavimą tada, kai jūs nemasažuojate širdies. 4-5 sekundes spaudinėjate krūtinę, tada pertraukėlė, per kurią kitas asmuo atlieka dirbtinį kvėpavimą. Tęskite tol, kol išgirsite plakant širdį ir kol jūsų augintinis ims normaliai kvėpuoti ar atvyksite į veterinarijos kliniką. Atminkite, kad tik skubi pagalba gali išsaugoti jūsų augintiniui gyvybę. Po jūsų suteiktos pirmosios pagalbos būtina gyvūną parodyti veterinarui, nes pirmoji pagalba neatstos veterinarijos gydytojo priežiūros bei gydymo.
Mano pačios patirta keista istorija
Jau gerai nebeprisimenu, kaip viskas prasidėjo. Buvo ramus vakaras. Mano kalytė mišrūnė (tada jai buvo kokie 10 metų) ramiai sau paėdė, aš kažką darbavausi. Staiga ji atbėgo prie manęs ir ėmė lyg žagsėti, lyg kosėti. Pamaniau, kad užspringo, tačiau abejoju, ar tai tikrai buvo užspringimas.
Šuo kamavosi, o aš niekaip negalėjau suprasti, kas galėjo nutikti prieš kelias minutes ramiai su ėdusiai kalytei. Buvo jau vėlus vakaras, žinojau, kad pagalbos niekur neprisikviesiu, o kalytė tampėsi, kosėjo ir ėmė kažkaip keistai glebti. Pajutau, kad jau turbūt artėja paskutinioji.
Stvėriau abiem rankom kalę ant kelių ir su siaubu supratau, kad ji jau kažkaip stingsta, miršta, akys buvo užmerktos, sprando plaukai – pašiaušti, nebekvėpavo, nejudėjo, gulėjo man ant kelių it pastirusi. Tada dar nežinodama ką daryti ėmiau instinktyviai viena ranka jai stipriai masažuoti pilvą ir krūtinę, o kita – nugarą.
Staiga gyvūnas pradėjo vemti ir... atsimerkė. Kai kitą dieną parodžiau gyvūną veterinarui, kalytė jau buvo visai žvali, todėl gydytojas, paklausinėjęs, ką ji tą dieną ėdė, nusprendė, kad ji jau dėl savo amžiaus ne visada gali suvirškinti kaulą, ir ta masė jai buvo užkimšusi skrandį, todėl jai ir buvo taip negera. Nežinau, ar čia tikrai tokia buvo priežastis, nes tai daugiau nebepasikartojo, tačiau tą gyvūno atsigavimą man ant kelių prisimenu kaip stebuklą.
LETENA.LT REKOMENDUOJA
1. Neskubėkite kergti kalės, nes jai tai - daugiau kančia, nei džiaugsmas