Vilnietė Sofija devynerius metus augina iš pažiūros mielą ir pūkuotą katę Nikę. Pastaruosius kelerius metus katės nuotaikos ir charakteris mainosi akimirksniu – vienu metu ji meili ir švelni, kitu gali piktai drėkstelėti į ranką.

„Nikę radome po namų balkonu, kai jai jau buvo kokios dvi savaitės. Ji buvo judri, aktyvi, žaisminga, bet kuo vyresnė tapo, tuo labiau pradėjo rodyti savo charakterį: ant rankų jos beveik negalima paimti. Net jos medicinos kortelėje parašyta, jog ji pikta katė. Ji glaustosi, labai mėgsta laižyti, net pusvalandį gali laižyti ranką, bet kai jai nusibosta, gali griebti, tad išmokome stebėti: keičiasi jos akių vyzdžiai, ausų pozicija.“


Nuotraukų autorius – Eugenijus Mironovičius

Moteris mano, kad toks permainingas elgesys yra susijęs su katės sveikata ir gydymu. „Gal įtakos turėjo staigūs hormonų pokyčiai dėl morčiaus, pasikartodavę kas dvi savaites. Tuo metu apie sterilizavimą nekalbėjome ir negalvojome. Veterinarai mano, kad nuo to jai prasidėjo diabetas. Ji juo serga jau ketverius–penkerius metus. Ji buvo apsiraminusi tik tada, kai ypač blogai jautėsi, buvo leisgyvė, beveik neėdė, tik lakė.“

Sofija pasakoja, kad su katės šnypštimu, griebimu su nagais bandė kovoti dominavimo metodais, kitais auklėjimo būdais, bet rezultatai netenkino. „Šiaip aš jos nebijau. Žinoma, sunku jai suleisti vaistus nuo diabeto ar nukarpyti nagus. Galvojame, kad ji taip elgiasi gal dėl to, jog neturėjo mamos ir nežino, kaip elgtis. Pirmais metais ji buvo miela katytė, o paskui pradėjo demonstruoti savo piktumą: griebia už kojų einant šalia, netikėtai kanda, drasko. Rodos, ateina, atsigula ir nori, kad paglostytum, bet griebia.“


Nuotraukų autorius – Eugenijus Mironovičius

Kita problema, su kuria susiduria Nikės augintoja, – šlapinimasis ne dėžutėje.

„Ji kartais ne vietoje šlapinasi jau kokius penkerius metus. Nežinau, gal jai dėžutė blogai atrodo. Ji ne kiekvieną dieną tai daro. Neseniai karpėme jai nagus, po nakties radome pridirbta. Tarsi iš pykčio.“
Kačių elgsenos specialistė, Meino meškėnų veisėja Beata Kudzevičienė, pabendravusi su šeimininke ir kate, nuramina, kad katė yra stabilios psichikos, bet toks elgesys – veiksmų pasekmė. „Pirmiausia, jeigu katė nori katino, ji darosi vis agresyvesnė, tai yra natūralu. Jei būtumėte bent vieną kartą per metus suleidę su katinu, tokių problemų, kokios yra šiandien, nebūtų, ji būtų patyrusi motinystę, būtų švelnesnė. Arba kitas sprendimas – vaistai, kurie ligas paskatina ir koreguoja charakterio bruožus. Jokiu būdu negalima laikyti ne sterilizuotos katės, jei ji nėra veisiama, nes tai kenkia jos sveikatai, todėl kates, kurios yra tiesiog auginamos namuose, būtina sterilizuoti. Negalima laikyti uždaro gyvūno prieš jo prigimtį. Jis iš prigimties yra veisiamas. Jį negalėjimas veistis veikia psichiškai, gali kelti agresiją.“


Nuotraukų autorius – Eugenijus Mironovičius

„Tikėtina, kad šlapinimasis yra kerštas, nes ji būna viena namuose, neturi, ką veikti. Jei katei būtų kuo užsiimti, tokių dalykų nedarytų. Taip pat katės pradeda šlapintis ne vietoje tada, kai kažkas jos gyvenime pasikeičia, pavyzdžiui, gyvenamoji vieta. Svarbu pagauti katę „nusikalstant“, tada galima ją išgąsdinti ar paauklėti.“

Sofija, Nikės šeimininkė, pasakoja, kad bandė katę auklėti įvairiais metodais. „Aš ir šnypšdavau, ir plodavau, bandydavau gąsdinti.“
Kačių elgsenos specialistė pataria vietose, kuriose katė linkusi šlapintis, įrengti „spąstus“. „Patieskite ką nors čiužančio, girgždančio ant grindų, kad ji išsigąstų. Galite ant grindų priklijuoti su lipnia juosta čežančio popieriaus lapų. Arba, kai ji daro ne vietoje, apipurkškite vandeniu. Taip pat galite išpurkšti 90 proc. actu, per pusę atskiestu su vandeniu. Toks mišinys katei užsiuos savaitę.“

„Katės taip pat gali šlapintis ne vietoje, jei jaučia kito gyvūno kvapą, jų tualetas nesutvarkytas arba taip reikalauja dėmesio. Taip pat gali nepatikti kraikas arba gali būti sunku patekti į dėžutę. Rekomenduočiau naudoti sušokantį kraiką, nes jį lengviausia valyti, katėms patinka jo struktūra.“

„Geriausia visas problemas, susijusias su katės elgesiu, išspręsti per metus, vėliau katė pripranta prie tokio elgesio modelio ir ką nors keisti tampa labai sunku.“


Nuotraukų autorius – Eugenijus Mironovičius

Grįžtant prie elgesio problemos specialistė, atsižvelgdama į katės amžių ir psichinį stabilumą, siūlo tiesiog augintinės neliesti ir neprovokuoti. „Nereikia liesti katės, tiesiog su ja bendraukite. Pažaiskite, pabendraukite, bet nelieskite, leiskite jai ramiai būti.“

„Jei daug kartų toleravote nepageidautiną katės elgesį ir jai nuolaidžiavote, pakeisti ją, kai katei devyneri metai, – sudėtinga. Galite pabandyti auklėti su tuo pačiu vandens papurškimu. Kai lenda, kanda, draskosi, papurškiate. Jei ji įkyriai kažko prašo ar puola, o jūs duodate papildomai ėdalo ar ją paglostote, ji supranta, kad puolimu gali viską gauti. Ji visada pradeda elgtis taip, kaip tą kartą, kai gavo tai, ko norėjo. Galite jai duoti ėdalo tik už tai, kad ji kažką gero padarė, jis taps motyvavimo priemone. Ji negali reikalauti ar prašyti ėdalo. Taip pat negalima nuo stalo duoti maisto, nes ji ir kitą kartą ateis jo prašyti. Jeigu ji gera, duokite konservuoto ėdalo ar skanuką, pamaloninkite ją. Jei bloga – išvis nieko neduokite. Jūs net neįsivaizduojate, kaip gerai katė, manipuliuojama ėdalu, viską supranta.“