Vaikai turi ypatingą santykį su šunimis. Jie tampo šunis už uodegų, tąso juos už ausų, sėdasi ant jų, peša juos už kailio. Mačiau vieną berniuką, kuris „lakė“ vandenį kartu su šunimi iš jo dubenėlio (žinoma, tai nehigieniška, bet...). Dauguma šunų kantriai kenčia visus tuos tąsymus ir netgi nori daugiau, kai „žaidimas“ baigiasi.
Likę su suaugusiu žmogumi jie elgtųsi visai kitaip. Taigi, kodėl šunys yra tokie pakantūs vaikams? Kodėl jie nesipriešina šiems mažiems žmogeliukams?
Šuo - šeimos narių gynėjas
Norint suprasti šuns santykį su vaiku, reikia nors kiek išmanyti apie socialinę šunų grupės struktūrą gamtoje. Savo grupėje šunys deda didžiausias pastangas tam, kad įtvirtintų savo socialinę vietą - taptų arba vadovaujančiu visai gaujai, arba paklūstančiu gaujos lyderiui. Namuose auginami šunys taip pat pavaldūs hierarchijai (įprastai tam, kuris šeria). Jie puikiai susigaudo kas šeimoje kokį vaidmenį atlieka.
Žvelgiant iš šuns perspektyvos, šeima niekuo nesiskiria nuo grupės. Šuo žino, kas yra jo šeimos nariai, ir nedvejodamas juos gins. Iš tiesų, kai kurie šunys turi tokį stiprų instinktą ginti mylimus asmenis, kad joks socializacijos lygmuo jo nesumažins. Tačiau šis instinktas gali sukelti ir kitų bėdų – šuo gali labai agresyviai elgtis su tais asmenimis, kurie yra už šeimos ribų. Tik ankstyvas ir dažnas bendravimas, reguliarus treniravimas gali patobulinti gynybinį instinktą, nes pernelyg stropus gynėjas gali sukelti pavojų aplinkiniams, kurie nėra šeimos nariai.
Patirtis rodo, kad didesnių veislių šunys labiau linkę į gyvenimą pagal gaujos taisykles - lyderis vadovauja, likusieji paklūsta. Taigi didelių veislių šunys įprastai yra saugesnis pasirinkimas turintiems vaikų.
Pavyzdžiui, Berno kalnų šunys ir Niufaundlendai labai draugiškai elgiasi su vaikais, gina juos. Gal todėl, kad jie buvo išvesti kaip šunys gelbėtojai. Žinoma, kažin ar kas išdrįstų pulti vaiką, lydimą tokio milžiniško sargybinio.
Ieškantiems keturkojės auklės, turėtų patikti Aviganiai. Jie moka suvaryti bandą į vieną vietą, taigi neleis ir vaikui niekur nuklysti ar būti paimtam svetimo žmogaus. Šunys, išveisti tam, kad sėdėtų jums ant kelių ir puoštų namus, nebus linkę rizikuoti tokiose situacijose.
Kai kurie mokslininkai teigia, kad veislė nėra tokia svarbi, jei imate šuniuką iš veisėjo, kuriam svarbiausia – sveikas šuns temperamentas. Bailus ir neramus šuo nebus geras šeimos sargybinis, nes tokie šunys yra linkę nutrūkti nuo pavadėlio ir pulti be jokio reikalo. Blogas šuns auklėjimas, net jei jis yra geriausių sargybinių veislės atstovas, gali turėti dramatiškų pasekmių. Labiau nepriklausomos veislės, tokios kaip akita, gali neturėti tiek kantrybės, kiek jos reikia būti geru sargybiniu. Juk jums reikia tokio šuns, kurį galėtumėte kontroliuoti, ypač jei jis turės saugoti jūsų vaikus.
Norint, kad šuo saugotų vaikus, reikia anksti ir dažnai su juo bendrauti bei dresuoti. Tai neturi būti ypatinga dresūra, tiesiog „gero elgesio“ mokymas, nes šuo turės efektyviai saugoti vaikus, o įgimtas instinktas ir taip pasireikš.
Šunų veislės, ne itin mėgstančios vaikus
Būtų klaidinga tvirtinti, kad kurios nors veislės šunys tiesiog nemyli vaikų. Taip tikrai nėra, tiesiog vienos šunų veislės yra pakantesnės, kitos - ne tokios pakančios. Ir vėlgi... Viskas labai priklauso nuo pačių šeimininkų ir šuns auklėjimo. Vis tik reikėtų gerai pagalvoti, renkantis šių veislių šunis:
Čihuahua. Šie nedidukai šuneliai yra labai savimi pasitikintys ir gali atrodyti itin meilūs bei puikiausi vaikų draugai. Tačiau viskas nėra taip gražu. Jie labai užsispyrę, todėl gali pasielgti taip, kaip jiems patiems norisi. Čihuahua gina savo teritoriją ir gali grybštelėti vaikui, kuris nuspręs paimti šuns žaisliuką ar tiesiog prieiti patampyti už uodegos.
Rotveileris. Ši veislė buvo išveista ganymui ir vežimėlių traukimui. Dabartiniai rotveileriai naudojami saugojimui, gelbėjimui ir ieškojimui. Jie pasižymi tvirtu charakteriu, tačiau pamilsta vaikus, jeigu šie auga kartu su jais. Vis tik auginantiems vaikus su šia veisle reikėtų būti atsargiems.
Akitos. Šios veislės šunys tradiciškai Japonijoje saugodavo vaikus. Tačiau čia yra vienas didelis BET. Akitai kiti vaikai gali atrodyti kaip įsiveržėliai, ir šuo gali juos pulti, taip ištikimai gindamas savo šeimos vaiką. Taigi čia gali padirbėti patys šeimininkai - labiau socializuokite šios veislės šunį, leiskite jam daugiau bendrauti su kitais mažaisiais, ir viskas bus gerai.
Čiau čiau. Tai itin nepriklausomos prigimties šunys ir jiems nelabai patinka vaikai, reikalaujantys sau dėmesio. Kitaip tariant, čiau čiau gali būti ne itin draugiškas, jei vaikas nuspręs ateiti su juo pažaisti, kai šis bus nenusiteikęs žaidimams.
Taksas. Šie iš pažiūros draugiški, nedideli šunys turi labai tvirtą charakterį. Jie ne iš tų, kurie norėtų dūkti su šeimininkais. Priešingai, įprastai taksai kur kas geriau jaučiasi ramioje aplinkoje, turėdami savo asmeninės erdvės, kurią, beje, labai akylai saugo. Jei taksas namuose gyvena ilgiau, nei vaikas, gali kilti problemų.
Šunų veislės, tinkamiausios vaikams
Ar žinojote, kad koliai buvo išveisti Škotijoje tam, kad padėtų piemenims ganyti bandas? Lygiai taip jie galėtų „ganyti“ ir vaikus - būtų puikios auklės, mat koliai yra draugiški ir neagresyvūs. Vaiko juk nesukontroliuosi - retkarčiais jis norės timptelėti šuniui už uodegos ar įsikibti į gaurus. Tokiose situacijose įgimta kolio kantrybė - tikras išsigelbėjimas. Beje, draugiškieji koliai gali būti ir puikūs namų sargai – jie žino, kas yra saviškiai ir sava teritorija, todėl su šiuo šuniu jūsų vaikui bus ne tik smagu, bet ir saugu.
Kompaniją mažajam galėtų palaikyti ir pudeliai. Ši veislė laikoma viena protingiausių ir lengviausiai dresuojamų. Kaip teigia pudelių gerbėjai, šis šuo yra smalsus, vikrus, turi puikią atmintį, greitai ir lengvai mokosi, visada yra pasirengęs žaidimams ir linksmybėms. Jam patinka ir ilgi pasivaikščiojimai miške, ir ramus poilsis namie, nes lengvai prisitaiko prie šeimininko gyvenimo būdo. Labai jaučia žmonių nuotaikas, „perskaito“ jų ketinimus. Ir, žinoma, puikiai sutaria su vaikais! Dar vienas didelis pliusas šiai veislei - jų kailis nealergizuoja.
Jeigu ieškote žaismingo šuns, jums tiks ir auksaspalvis retriveris. Kai kuriose šalyse šios veislės atstovai naudojami kaip keturkojai mokytojai vaikų prieglaudose. Tiesa, reikėtų įvertinti, kad auksaspalviai retriveriai labai aktyvūs ir vietoje nenustygstantys šunys, todėl labai mažus vaikus reikėtų pasaugoti, kad gana didelis šuo jo netyčia neužgautų, tačiau ūgtelėjusiems mažyliams tai bus geriausias draugas.
Mėgstantiems aktyvų gyvenimo būdą ir ilgus (labai ilgus) pasivaikščiojimus, puikiai tiktų basethaundai. Patikėkite, jie tik atrodo liūdni ir ramūs šunys. Basetai veiklūs, bet ne per daug aktyvūs. Kitaip tariant, namų aukštyn kojomis neapvers, tačiau į 10-15 km žygį leisis su malonumu. Svarbiausia, jie labai kantrūs vaikams - leis ir ausis patampyti, ir pirštus į nasrus įkišti.
Prancūzų buldogas – nedidukas, tačiau tvirtai sudėtas šuo, linksmas ir supratingas, turintis kantrybės mažiems vaikams. Prancūzų buldogo kailis yra trumpas, nereikalaujantis daug priežiūros. Šuo gana judrus ir energingas. Anglų buldogas – labai kantrus vaikams šuo. Aktyvų gyvenimo būdą mėgstančiai šeimai šis šuo netinka, tačiau bus puikus kompanionas mamai, mielai lydėsiantis ją su kūdikiu per pasivaikščiojimus.
Mėgstantiems didelių veislių šunis, puikus variantas bus didysis šveicarų zenenhundas – sargus ir kantrus savo šeimininkams šuo. Žaismingas, mėgstantis žmonių draugiją, lengvai dresuojamas. Šveicarų zenenhundas gana ramus, tad jauna mama sugebės stumti vežimėlį ir kartu vestis šunį.
Jei namuose turi mažylių ir auginate šunį, būsime dėkingi, jeigu komentaruose parašysite jo veislę ir trumpai apibūdinsite, kaip šuo elgiasi vaikų draugijoje. Galbūt dar tik planuojantiems įsigyti augintinį jūsų patirs bus labai naudinga!
LETENA.LT REKOMENDUOJA