Vaikystėje ne kartą svajojome jei ne apie didelį akvariumą, tai bent apie nedidelės talpos apvalų indą su pora auksinių žuvelių dažnai net nenutuokdami apie to mažo pasaulio sudėtingumą ir unikalumą. Juk ne paslaptis, kad akvariumas – tai savitas, unikalus ir nepakartojamas gamtos pasaulis, kurį sukuriame savo namuose arba darbo vietoje pagal asmeninius sumanymus, norus, galimybes ir fantazijas; akvariumas – tai užburiantis pasaulis, kuris suteikia bent truputėlį jaukumo ir ramybės mūsų namams.
Norime, kad mūsų sukurtas pasaulis būtų gražus ir nepakartojamas, tačiau būtina žinoti, kad kiekvienas akvariumų tipas skirtas tik tam tikros rūšies žuvims ir augalams, kurie kartais yra nesuderinami tarpusavyje. Mes pateiksime svarbiausią informaciją, kuri bus Jūsų akvariumo pradžiamokslis.
AKVARIUMŲ TIPAI
Yra du pagrindiniai akvariumų tipai – tai gėlavandenis ir jūrinis akvariumas. Kad ir koks nuostabus ir kerintis jis bebūtų, gražus ir „sveikas“ jūrinis akvariumas reikalauja iš akvariumininko daug patirties, laiko ir lėšų įrengimui ir priežiūrai. Todėl šitame straipsnyje skirsiu dėmesį gėlavandeniam akvariumui.
Gėlavandeniai akvariumai yra dvejopi – tai gėlavandenis nešildomas akvariumas, kuriame žuvys ir augalai auginami kambario temperatūros vandenyje ir tropinis akvariumas, kuriame palaikoma pastovi temperatūra +25 – 30akvariumo pradžiamokslis laipsnių C. Gėlavandenius akvariumus galima suskirstyti į tris pagrindinius tipus.
Pats populiariausias (ir, beje, labiausiai tinkantis pradedančiajam) yra bendras akvariumas. Bendrą akvariumą drąsiai galima vadinti akvariumininkystės klasika – įvairios augalų ir žuvų rūšys bei porūšiai yra laikomi kartu vienoje bendroje talpoje. Toks akvariumas, mano manymu, yra patraukliausias dėl savo gyventojų įvairovės. Tačiau prieš apgyvendinant žuvis ir gyvūnus (taip pat ir augalus) šio tipo akvariume, būtina sužinoti ar norimos žuvų ir gyvūnų rūšys yra suderinamos su kitomis rūšimis.
Kitas gėlavandenio akvariumo tipas yra skirtas patyrusiems akvariumininkams – tai rūšinis akvariumas. Tokiame akvariume laikomi vienos tam tikros rūšies augalai, arba žuvys. Įrenginėjant rūšinį akvariumą būtina užtikrinti specifinius laikomų rūšių poreikius.
Gamtinis (biotopinis) akvariumas – tai bene sudėtingiausias gėlavandenio akvariumo tipas, nes tokiame akvariume stengiamasi kuo tiksliau atkurti gamtines sąlygas, t.y. tokiame akvariume laikomos žuvys ir auginami augalai iš tam tikro pasaulio regiono, arba vietovės. Gamtinis akvariumas – tai maža „gyva“ gamtos kopija, beveik tiksliai atkartojanti originalą.
Kiti akvariumų tipai: neršto akvariumas (skirtas žuvų nerštui) ir mailiaus akvariumas (skirtas mailiaus auginimui).
TALPOS PASIRINKIMAS
Dar prieš dešimt – penkiolika metų buvo galima įsigyti iš esmės tik stačiakampius akvariumus; tačiau dabar žmogui suteikta galimybė rinktis iš daugybės formų – trikampius, keturkampius, penkiakampius ir t.t. akvariumus, taip pat yra didelis įvairios talpos „burbulų“ pasirinkimas, ne retai zoo prekių parduotuvėse galima įsigyti akvariumus su lenktu priekiniu stiklu. Tačiau, mano manymu, idealiausias įrengimui ir priežiūrai yra „klasikinis“ stačiakampis akvariumas.
Prieš perkant akvariumą būtina prisiminti auksinę akvariumininkystės taisyklę: „kuo didesnė akvariumo talpa, tuo lengviau jį prižiūrėti“, nes didesnis vandens kiekis užtikrina pastovesnes augalų ir žuvų gyvenimo sąlygas; didesniame akvariume lengviau sudaryti ir palaikyti biologinę pusiausvyrą. Todėl daugelis šaltinių pradedančiajam akvariumininkui rekomenduoja pradėti nuo didesnės talpos akvariumo (50 – 100 litrų).
VIETA AKVARIUMUI
Akvariumą galima statyti praktiškai bet kur kambaryje, viskas ko reikia – stabilus, lygus paviršius, galintis išlaikyti akvariumo (su gruntu, vandeniu, įranga ir dekoracijomis) svorį. Idealiausia akvariumui vieta kambaryje yra kuo toliau nuo šilumos šaltinio. Tai turėtų būti rami gyvenamosios patalpos vieta su elektros šaltiniu.
Reikia užtikrinti, kad akvariumas negautų nuolatinės saulės šviesos, kadangi nuolatinė saulės šviesa skatina vienaląsčių dumblių dauginimąsi bei „vandens žydėjimą“. Nerekomenduotina statyti akvariumo prie lango.
Statyti akvariumą geriausiai ant specialios paskirties spintelių, kurias galima įsigyti specializuotose parduotuvėse. Įsigyjant spintelę reikėtų atsižvelgti į akvariumo svorį. Dažnai pardavime esančias spinteles reikia sutvirtinti, ypač jei žadama įrenginėti 300 ir daugiau litrų akvariumus. Spintelės paviršius turi būti idealiai lygus, kadangi menkiausias spintelės nelygumas gali įskelti užpildyto akvariumo stiklą. Kad to neatsitiktų, po akvariumu geriausia padėti specialų plastikinį akvariumo padėklą, arba specialų kilimėlį akvariumui (norint sutaupyti neperkant padėklo ar kilimėlio, galima po akvariumu dėti kelis sluoksnius putų polistirolo).
GRUNTAS
Gruntas yra viena iš esminių akvariumo sudedamųjų dalių. Akvariume gruntas atlieka mažiausiai dvi funkcijas – tai pagrindas augalų augimui bei substratas mikroorganizmams reikalingiems biologinei pusiausvyrai palaikyti.
Idealiausias grunto substratas – natūralus nedidelės frakcijos (3-5 mm) žvyras. 3-5 mm frakcijos gruntas yra geriausias, kadangi užtikrina gerą vandens pratekėjimą tuo sumažindamas grunto prarūgimo tikimybę. Tokia frakcija taip pat užtikrina gerą grunto aeraciją reikalingą tiek augalų šaknims, tiek ir naudingoms bakterijoms, gyvenančioms grunte.
Prieš dedant į akvariumą, gruntą būtina labai gerai praplauti. Parduodamas zoo parduotuvėse gruntas dažnai jau būna praplautas, tačiau tokio praplovimo realiai nepakanka, todėl žvyrą geriausia papildomai kelis kartus praplauti. Plaunant gruntą nedidelę jo dalį geriausia dėti į kibirą, kibirą iki pusės pripildyti vandens ir gerai pamaišyti. Gerai pamaišius, drumzliną vandenį išpilti ir vėl pripilti švaraus vandens. Procedūrą reikia kartoti tol kol vanduo nepasidarys skaidrus. Po to imama kita grunto „porcija“ ir kartojama ta pati procedūra. Jeigu žvyras imamas tiesiai iš gamtos, ji reikėtų ne tik praplauti karštu vandeniu, bet taip pat rekomenduotina pakaitinti orkaitėje ar tiesiog pavirti.
Paprastas žvyras yra „sterilus“ todėl prieš dedant jį į akvariumą, akvariumo dugnas padengiamas 2-3 cm durpių sluoksniu arba specialiu substratu, kurio galima įsigyti zoo parduotuvėse. Minimalus grunto sluoksnis akvariume turėtų būti ne mažesnis kaip 5-7 cm.
Geriausiai akvariumo gruntui tinka granito skalda, kadangi ji neduoda jokios reakcijos su vandeniu. Gražiausiai atrodo tamsios spalvos gruntas. Be to, tamsus gruntas įšyla nuo šviesos ir padeda palaikyti pastovią vandens temperatūrą.
Margas gruntas, nors ir atrodo natūraliau, dažnai gadina bendrą akvariumo vaizdą. Nerekomenduotina naudoti baltos spalvos grunto, nes su laiku toks gruntas apauga mikroskopiniais dumbliais, arba pasidengia purvu, dėl ko patamsėja ir laikui bėgant vis prasčiau atrodo. Nerekomenduotina gruntui naudoti marmuro skaldos, ypač augaliniame akvariume kai yra leidžiamas CO2, kadangi marmuras rūgština vandenį dėl ko gali nukentėti ir augalai, ir žuvys.
Taip pat nerekomenduotina (ypač pradedančiajam) naudoti smėlį, nes tokiame grunte sunku palaikyti gerą augalų šaknų aeraciją bei pratekėjimą ir laikui bėgant toks gruntas gali tiesiog prarūgti.
DEKORACIJOS
Dekoracijos – tai viena iš sudedamųjų akvariumo dalių. Geriausiai ir gražiausiai atrodo natūralios dekoracijos: įvairios kriauklės, akmenys ir šakos. Tai suteikia natūralumo bendram akvariumo vaizdui, bei suteikia slėptuves akvariume gyvenančioms žuvims.
Dekoruojant akvariumą viskas priklauso nuo žmogaus fantazijos, tačiau nereikia per daug perkrauti akvariumo akmenimis ir šakomis. Be to, reikia atsižvelgti į tam tikrus niuansus.
Prieš dedant akmenis ir šakas į akvariumą, jas reikia gerai praplauti karštame vandenyje, nuvalyti šepečiu arba pavirinti. Reikia naudoti tik tokius akmenis, kurie neišskiria jokių cheminių medžiagų. Dekoracijoms idealiai tinka granitas ir bazaltas.
Dažnai dedamos į akvariumą šakos nudažo akvariumo vandenį tuo sugadindamos bendrą estetinį vaizdą. Toks vandens dažymas nėra kenksmingas, nes įmerkta į vandenį, mediena išskiria natūralias nukenksmintas medžiagas – taninus. Bet tam, kad to išvengti, prieš dedant šakas į akvariumą, jas geriausia pavirinti porą valandų, arba tiesiog pamirkyti porą dienų atskirame inde.
Ypač gražiai akvariume atrodo šakos ir akmenys apželdinti Javos samana (Vesicularia dubyana) arba anubias šeimos augalais (ypač gerai atrodo anubias barteri var. nana ir kitos anubias rūšys).
AUGALAI
Sveiki ir gražūs augalai labai puošia bet kokį akvariumą. Povandeniniai augalai atlieka keletą funkcijų akvariume. Pirma, jie prisodrina vandenį deguonies. Antra, pagreitina žuvų išmatų skilimą. Be to, augalai yra geras substratas žuvų nerštui bei dažnai atlieka slėptuvių funkciją ne tik žuvų mailiui, bet ir suaugusioms žuvims. Dar daugiau, sveiki augalai ne tik suteikia gerą estetinį akvariumo vaizdą, bet ir padeda palaikyti biologinę pusiausvyrą.
Šiuo metu zoo parduotuvėse yra ganėtinai platus augalų pasirinkimas. Tačiau prieš perkant augalą reikėtų įsitikinti, kad sugebėsite sudaryti visas sąlygas geram augalo augimui. Prieš įsigyjant patikusį augalą reikia atsižvelgti į keletą faktorių: augalo reiklumą (vandens parametrams, apšvietimui, augimo sudėtingumui bei ypatumams), augalo augimo greitį ir augalo dydį. Nuo augalo dydžio priklauso jo augimo vieta akvariume. Todėl aukštesni augalai tinkami sodinti prie galinės akvariumo sienelės, o mažesni – labiau akvariumo vidurio arba priekinio stiklo. Prieš sodinant augalus, rekomenduotina šiek tiek patrumpint jų šaknis, kad sodinant į gruntą jos neužsilenktų į viršų ir laikui bėgant nesupūtų.
Akvariumo augalai gali būti skirstomi į greitai augančius (tai įvairios hygrophilos, valisnerijos, elodejos, kabombos, ir t.t.), vidutinio augimo greičio (kriptokorinos, echinodorusai, samanos, alternanteros, ir t.t.) ir lėtai augančius (akorusai, anubias, ir t.t.). Taip pat augalai yra skirstomi pagal reiklumą augimo sąlygoms (nereiklūs, vidutinio reiklumo ir reiklūs augalai).
Kiek akvariume turi būti augalų priklauso nuo kiekvieno akvariumininko asmeninio skonio. Tačiau akvariumų produkcijos firma „Sera“ rekomenduoja apskaičiuoti augalų kiekį akvariume pagal šią formulę:
Augalų kiekis = (akvariumo ilgis (cm) x akvariumo plotis (cm)) / 50 (Sera, 17 psl.).
Todėl akvariume kurio dugnas yra 80cm x 40 cm turėtų būti apie 64 krūmelius augalų. Be to, reikėtų sodinti dalį greitai augančių augalų, kurie nuo pat pirmos pasodinimo dienos pradės šalinti iš vandens medžiagas su azoto junginiais tuo užkirsdami kelią dumblių augimui.
Augalus geriausia sodinti į dalinai pripiltą vandens akvariumą paliekant iki 5 ir daugiau cm tarpą tarp atskirų krūmelių. Baigus sodint augalus akvariumas galutinai pripildomas vandens.
AKVARIUMINĖ TECHNIKA
Akvariuminė technika yra vienas iš svarbių faktorių užtikrinančių gerą augalų bei žuvų savijautą.
Šildytuvas. Dauguma akvariuminių augalų ir žuvų atkeliauja pas mus iš tropikų, todėl yra labai svarbu užtikrinti tinkamą pastovią vandens temperatūrą. Dauguma žuvų ir augalų yra įpratę prie 25 ir daugiau laipsnių C vandens temperatūros. Tinkamą temperatūrą padeda palaikyti specialūs akvariumo šildytuvai.
Į akvariumą šildytuvą reikia įmontuoti taip, kad jo skleidžiama šiluma tolygiai pasklistų po visą akvariumą. Šildytuvą geriausia dėti prie filtro, kurio išmetama vandens srovė paskleis šilumą po visą akvariumą. Šiuo metu prekyboje yra šildytuvų su taimeriais, todėl šildytuvo išjunti nėra būtina, nes jis pats įsijungs ir išsijungs automatiškai.
Apšvietimas. Kaip jau buvo minėta, natūralus apšvietimas nors ir yra naudingas akvariumui, tačiau jo perteklius gali sukelti bereikalingų pasekmių, tokių kaip vandens „žydėjimas“ arba dumblių augimas. Todėl akvariumo nereikėtų statyti arti lango.
Iš esmės apšvietimas nėra tiek reikalingas žuvims, kiek augalams. Esant geram tinkamo intensyvumo apšvietimui augaluose vyksta fotosintezė; geras apšvietimas taip pat įtakoja gerą augalų augimą.
Šiuo metu akvariumo apšvietimui naudojamos liuminescencinės bei gyvsidabrio (HQL) lempos. Gyvsidabrio lempos dažniausiai naudojamos akvariumų kurių gylis yra 60 ir daugiau cm apšvietimui.
Kadangi tropikuose šviesios ir tamsios paros dalys yra maždaug vienodos, todėl akvariumas turi būti apšviestas 10-12 valandų, nors augalų fotosintezei visiškai pakanka ir 6 valandų intensyvaus apšvietimo.
Filtras. Joks akvariumas negali tinkamai funkcionuoti be vandens filtro. Vandens filtras šalina iš akvariumo vandens purvą ir bereikalingas medžiagas. Filtras valo vandenį dviem būdais – mechaniniu ir biologiniu būdu. Šiuo metu yra gana didelis filtrų pasirinkimas – vidiniai filtrai (skirti nedidelės talpos akvariumams ir akvariumams iki 200 litrų), vidiniai-dugniniai filtrai, ir išoriniai filtrai (skirti didelės talpos akvariumams).
Kad ir kokį filtrą bepasirinktumėte, prisiminkite, kad jis turi veikti 24 valandas per parą 7 dienas per savaitę, t.y. jis neturi būti išjungiamas.
PRADŽIA
Kai galutinai įrengėte akvariumą, susodinote augalus, pajungėte šildytuvą, filtrą, neskubėkite įleisti žuvų. Prieš įleidžiant žuvis, akvariumas turėtų pafunkcionuoti mažiausiai dvi savaites. Per tą laikotarpį, akvariumas turėtų tapti „biologiškai aktyviu“, t.y. jame turėtų prisidauginti naudingų bakterijų padėsiančių palaikyti biologinę pusiausvyrą. Po šio keletą savaičių trunkančio „laukimo“ periodo galite palaipsniui leisti žuvis. Patartina leisti po keletą žuvų kas 3-4 dienas. Bet prisiminkite: neperkraukite savo akvariumo žuvimis.