Išmatų ėdimas – labiausiai paplitusi šuniukų iki metų amžiaus problema, tačiau ji gali atsirasti bet kuriuo gyvenimo etapu. Problema taip išplitusi ir įpasta, kad jos klausimu netgi nebuvo atlikta jokių rimtų tyrimų, tad yra daugybė hipotezių, tačiau nė viena įrodyta.

Išmatų ėdimas retai sukelia rimtas sveikatos problemas, išskyrus tai, kad jose gali būti parazitų. Šunys, ėdantys išmatas, dažniau turi problemų su peridonto ligomis - jas sukelia prie dantų prilipę „skanėstų“ gabaliukai.

Pomėgis ėsti išmatas gali kelti pavojų ir žmogui. Didžiausia rizika kyla užsikrėsti toksokaromis (apvaliosiomis kirmėlėmis), kurių kiaušinėliai plinta per užsikrėtusių šunų fekalijas. Šuo, suėdęs užkrėstą š… ir palaižęs žmogaus daiktus, rankas ir pan., gali jį užkrėsti. Žmogus nėra šių parazitų pagrindinis šeimininkas, tad lervos pasklinda po jo organizmą. Dauguma toksokarozės infekcijų būna besimptomės, ypač suaugusiems, ir išsisprendžia pačios. Tačiau kai lervos migruoja po organizmą, gali pridaryti bėdos – galima slaptoji migracija su silpnais simptomais, CNS uždegimas, galų gale – laipsniškas regėjimo praradimas, aklumas.

Kodėl šunys mėgsta išmatas?…

Šunų pasaulis kiek kitoks negu mūsų – jie uosto vieni kitų užpakalius, išmatos ir šlapimas jiems suteikia daug informacijos, fekalijos gali būti puikiu delikatesu. Žmogaus požiūriu išmatų ėdimas tėra bjaurus įprotis, tačiau šunims tai visai natūralu. Yra daug teorijų, kodėl šunys ėda išmatas, jas galima suskirstyti į dvi bendrąsias grupės:

* Elgesio problemos
* Sveikatos problemos

Jei manote, kad išmatų ėdimą sukelia sveikatos problema, tada būtina keliauti pas veterinarą. Jis atliks tyrimus.

Koprofagijos priežastys:

Šuniukams išmatų ėdimas gali būti paprasčiausia mokymosi patirtis. Jei jūsų šuo dar jaunas, situacija greičiausiai pasikeis (90 proc. koprofagijos atvejų taip ir būna). Daugelis šuniukų sulaukę metų amžiaus šio įpročio atsisako, nors kiti juo „mėgaujasi“ visą gyvenimą.

Šuniui išmatos skanu. Daugelis šunų labiau mėgsta sušalusias ar išdžiūvusias išmatas. Kačių iš kai kurių kitų gyvūnų išmatos šunims atrodo pakankamai skanus dalykas dėl savo kvapo ir konsistencijos. Šviežių išmatų temperatūra ir tekstūra panaši į atryto maisto, kurį kalės teikia šuniukams.

Kalės truputį dažniau ėda išmatas negu patinai, tačiau šis rodiklis statistiškai nereikšmingas. Kalės visada sulaižo mažų šuniukų išmatas. Jų buvimo vieta turi būti švari, kad neaptiktų plėšrūnai.

Tai gali būti nerimo, streso ar nuobodulio simptomas. Nuobodžiaujantis šuo gali ieškoti pramogų ir su išmatomis žaisti bei jas ėsti.

Išmatų ėdimas gali būti būdas gauti dėmesio – šeimininkas visada sureaguoja, jei šuo taip elgiasi. Šunys, turintys daugiau negu vieną savininką, išmatas ėda dažniau.

Gan neseniai populiarumą įgijo fermentų teorija – koprofagija gali būti susijusi su virškinimo fermentų veikla. Šuo gali ėsti savo ar kito šuns išmatas, nes jose yra nesuvirškintų medžiagų, arba jie gali bandyti „prasiturtinti“ organizmą virškinimo fermentais. Jei šuo itin mėgsta žolėdžių gyvūnų išmatas, jam gali trūkti B grupės vitaminų. Šuniukams gali trūkti vitaminų ar mineralų, tad jie ėda išmatas, kad atstatytų šių medžiagų pusiausvyrą.

Sterilizuoti, kastruoti šunys labiau linkę į išmatų ėdimą.

Jei šuniukas už „padarymą ne vietoje“ baudžiamas jo nosį kišant į išmatas, vėliau jis gali bandyti jas suėsti – „paslėpti įrodymus“. Taip atsitinka, kai gyvūnas neteisingai baudžiamas. Kitaip tariant, jis mano, kad buvo nubaustas už išmatas ir tuštinimąsi, o ne už tuštinimąsi neteisingoje vietoje.

Šuo valo savo gyvenamą teritoriją. Tai turėtų būti šeimininko darbas.

Išmatų ėdimas gali būti istorinis reliktas. Plėšrūnai kartais ėda savo grobio išmatas bei jose voliojasi, kad paslėptų savo kvapą. Prieš prijaukinimą šunys ėdė kitų gyvūnų išmatas (šunys – linkę būti maitėdomis, ir tai gali būti maitėdų elgesio bruožas), vėliau jie maitinti kitų gyvūnų atmatomis. Kai kurios veislės (boseronai, medžiokliniai šunys, šiaurės veislės) labiau linkusios į koprofagiją.

Labai nuolankūs šunys kartais ėda jų dominuojančių kolegų išmatas.

Jei namie auginamas daugiau kaip vienas šuo, vienam susirgus, kitas gali bandyti ėsti jo išmatas – tai instinktas apsaugoti silpnesnius gaujos narius nuo plėšrūnų.

Šuns virškinumo sistema priklauso nuo konkretaus angliavandenius, baltymus ir riebalus skaidančių fermentų derinio. Yra įrodymų, kad ji ne visiškai geba prisitaikyti prie modernių dietų, kurias sudaro mažiau gyvūninių baltymų ir daugiau angliavandenių bei augalinių baltymų – beveik visada nesuvirškintos medžiagos fekalijose būna ne gyvūninės, o augalinės kilmės.

Tai peršėrimo rezultatas. Jei šuo peršeriamas, jis negali virškinti savo maisto, išmatos išlaiko gerą kvapą ir skonį, tad atrodo puikūs pietūs. Be to, išmatose, ypač kačių, gali būti baltymų.

Jei šuo šeriamas retai, gali išalkti ir ieškoti maisto šaltinių, tokių kaip išmatos.

Koprofagija galima dėl tokių sveikatos problemų kaip pankreatitas, egzokrininis kasos nepakankamumas, žarnyno infekcijos, maisto alergijos, malabsrorbcija, parazitai. Valgymo sutrikimai ar malabsorbcijos sindromas (sutrikusi maisto skilimo produktų rezorbcija iš žarnų spindžio) gali lemti, kad maistinės medžiagos, pasišalinusios iš žarnyno, praktiškai išlieka nepakitusios. Dėl malabsorbcijos sindromo šuo nuolat būna alkanas, tad „užkandžiauja“ išmatomis.

Kai kuriems šunims koprofagija atsiranda dėl medikamentų ar antibiotikų vartojimo.


Kaip atsikratyti šio nemalonaus įpročio

Visada šuns gyvenamą vietą laikykite švarią nuo išmatų, palikite jam kelis žaislus (daug kas rekomenduoja populiarųjį Kong’ą), žiūrėkite, kad jis būtų užimtas.

Jei šuniui trumpalaikė koprofagija (pastebima iki šešių mėn.), geriausia elgesį tiesiog ignoruoti ir stengtis, kad jis nestiprėtų.

Dabar vis dažniau nepatariama šuns bausti už išmatų ėdimą – tai gali tik dar labiau sustiprinti šį elgesį. Labiau padeda paklusnumo mokymas.

Reikia užkirsti kelią koprofaginiam elgesiui, teisingai atlyginti už tinkamą elgesį. Kai pamatote, kad šuo bando ėsti išmatas, elgesį nutraukite – pvz, pašaukite jį arba bandykite š… išmainyti į žaislą. Lengviausia nuolat šunį vedžioti su pavadėliu ir nedelsiant atitraukti, jei tas bando ėsti išmatas. Apsaugoti gali ir antsnukis. Tam puikiai tinka universalusis antkaklis-antsnukis-pavadys, su juo labai lengva greitai privesti šunį patraukti nosį nuo nenorimo daikto. Išmokinkite šunį komandos „palik tai“.

Kai kas iš šeimininkų prieš pasivaikščiojimą apeina teritoriją ir ten rastas fekalijas „paskanina“ aštriais prieskoniais ar nupurškia su vandeniu sumaišytu actu.

Kai kuriose situacijose padeda treniravimas klikeriu, skatinant šunį eiti tolyn nuo išmatų.

Svarbu prisiminti, kad išmatas ėdantiems šuniukams būtina naikinti kirminus, jie turi būti paskiepyti.

Šerti šunį subalansuotu ir maistingu maistu.

Koprofaginių šunų maistą galima pakeisti į konservuotą ėdalą, jį praturtinti augaliniu aliejumi (vienas valgomasis šaukštas 4 – 5 kg kūno svorio). Neduoti šuniui jokių skanukų ar maisto atliekų. Šerti reguliariai du kartus dienoje (pirmenybę teikti dažnesniems šėrimams mažesnėmis porcijomis). Kartais po 1 – 2 mėn. riebi, baltyminga, mažai angliavandenių turinti dieta elgesį pakeičia. Kartais padeda baltymų šaltinio pakeitimas ėdale.

Maistą papildyti šviežiomis ar virtomis daržovėmis. Kai kuriais atvejais problemą „sutvarko“ kaulų ar mėsos produktų miltai. Kai kas į maistą deda ananasų ar anyžių ekstrakto. Kiti žmonės tam pačiam tikslui pasiekti naudoja moliūgus, špinatus, marinuotus agurkus, česnakus. Yra specialių produktų, skirtų šunims su šia problema. Brokoliai, kopūstai, Briuselio kopūstai ir daugelis kitų augalų taip pat naudojamos kaip priemonės kovojant su tuo nepageidaujamu įpročiu. Literatūra sako, kad šios daržovės turi didelį sieros kiekį, tad kai jos suvirškintos, skleidžia bjaurų kvapą. Tačiau realiai kaip dažnai blogas kvapas šunį atgrasina? Labiau tikėtina versija tokia, kad ten esantis sulforafanas turi savybių, kurios gali padėti virškinimo problemų turintiems šunims. Jo daugiausiai būna kopūstuose, ropėse, brokoliuose…

Dažniausiai preparatuose nuo išmatų ėdima pasitaikanti medžiaga – mononatrio gliutamatas/gliutaminė rūgštis (sustiprina skonį). Iš natūralių medžiagų papildus sudaro ramunėlės, česnakai, petražolės, jukos. Taip pat preparatai, padedantys atsisakyti šio įpročio, praturtinami B grupės vitaminais (ypač tiaminu), kai kurie - vitaminu E.

Pastebėta, kad kartais padeda maisto papildymas enteofermentais. Kai kurie savininkai, spręsdami šią problemą, duoda inkstų ar nevalytų galvijų skrandžių.

Sunkiais, ilgalaikiais, kompulsiniais atvejais neurotiškiems šunims skiriami vaistai. Vaistus gaunantys šunys skirstomi į tris grupes – turintys fizines elgesio priežastis (malabsorbcija, virškinimo fermentų stoka), linkę į obesinį-kompulsinį elgesį ar streso sukeltą elgesį (vadinamieji neurotiški šunys) ar tie, kurie buvo netyčia, tačiau tvirtai ir nuosekliai skatinti ėsti išmatas.