Kitaip tariant, šuns šeimininkai prieš įsigydami gyvūną neatlieka namų darbų: neišsiaiškina, kokios veislės šunys geriausiai sutaria su vaikais, neauklėja šuns, nemoko paklusnumo. Ką vertėtų žinoti prieš parsivežant šuniuką į namus, kuriuose auga mažas vaikas?

Mažas ar didelis

Jeigu namuose auga mažas vaikas, o planuojate įsigyti šuniuką, labai atsakingai rinkitės veislę. Dažniausiai jauni tėvai mano, kad mažas šuniukas bus puikus vaiko draugas ir juodu galės linksmai žaisti ir siausti. Mažos veislės šuo pasirenkamas ir dėl to, kad su juo lyg ir mažiau rūpesčių: nereikia tris valandas per dieną vedžioti, toks šunelis neužima daug vietos bute ir pan.

Vis dėlto mažų veislių šuniukai ir gali tėvams pridaryti daugiausiai rūpesčių, nes dažniausiai jie vaikų prisibijo, jaučiasi nesaugiai jų draugijoje ir apskritai nenori būti vaiko (ypač mažo) draugais. (Beje, visi šunys šeimininkais rinksis suaugusį žmogų, ne vaiką, tad niekada neverta pirkti šuns vaikui ir tikėtis, kad tai bus tik jo šuo).

Ilgaplaukis ar trumpaplaukis

Kai kurių veislių šunys, pav. šnauceriai, terjerai, pudeliai ir pan., atrodo gražiai tik tada, jeigu kas kelis mėnesius yra tvarkomas jų kailis. Vis dėlto, tai papildomas rūpestis, kuriam vaikus auginančios šeimos ne visada turi laiko. Trumpaplaukio šuns kailio priežiūra yra kur kas paprastesnė, nereikia dėti daug pastangų, kad šuo būtų švarus ir atrodytų gražiai.

Šuo šeimai, ne vaikui

Šuns nauda vaikui yra neabejotina, nes šis keturkojis suteikia labai daug gerų emocijų, vaiką priverčia juoktis, nuramina arba net ir padeda mažyliui vystytis (vaikas norėdamas pažaisti su šuniu daugiau juda, geriau lavina stambiąją motoriką ir pan.), vis dėlto dar ilgai ir maitinti, ir į lauką vedžioti šunį reiks tėvams. Todėl ir sprendimas turėtų būti pirkti šunį ne vaikui, o sau.

Šuns privalumai:

* Su šunimi augdamas vaikas nuo mažų dienų turi progą matyti gyvūnų elgesį, jo įpročius – vaikui tai neįkainojamos gamtos pažinimo pamokos. Be abejo, vaikas, matydamas, kad tėvai šunį maitina, maudo, veda pasivaikščioti, mokosi atsakomybės už gyvūną.

* Kai namuose yra šuo, nori nenori vaikas auga mažiau steriliomis sąlygomis ir kartu yra atsparesnis aplinkos poveikiui, mat ko gero mažam vaikui niekas taip nekenkia, kaip sterili aplinka. Tad, jeigu šuniui reguliariai sugirdomi vaistai nuo kirminų, vaikas gali su juo saugiai žaisti, miegoti.

* Vienturčiam vaikui šuo praskaidrina vienatvę, mat mažylis su keturkoju draugu bendrauja kaip su lygiu. Dažniausiai vaikas mieliau eina į lauką, nes pasivaikščiojimai su šuniu nėra nuobodūs.

Kokie minusai:

* Neretai jauni tėvai pervertina savo jėgas ir įsigyja mažą šuniuką tuo metu, kai namuose auga kelių mėnesių kūdikis. Pirmaisiais gyvenimo mėnesiais kūdikis reikalauja labai daug dėmesio, mažam šuniukui to dėmesio reikia ne mažiau, tad kartais išties pradeda kirbėti mintis, kad šuniuką reikia kam nors padovanoti. Jeigu jau įsigijote šuniuką, nors namuose auga kūdikis, pasistenkite su vyru ar kitais šeimos nariais pasidalyti pareigomis, kad pakaktų laiko ir kūdikiui, ir augintiniui.

* Kartais šunį reikia pasaugoti nuo vaiko, nes nuolatos niurkomas ir tampomas šuniukas pradės slėptis nuo mažylio, neklausys jo. Vaiko „užkankintas“ keturkojis gali pradėti niokoti namus arba šlapintis ir tuštintis namuose – taip gyvūnas išveikia stresą. Tad labai svarbu nuo mažų dienų mokyti vaiką, kad šuo nėra žaisliukas. Mažyliui reikia parodyti, kad gyvūnas jaučia, kad jam skauda, kad būna pavargęs ir nori ramiai pagulėti savo guolyje, kuris turėtų būti mažam vaikui nepasiekiamoje vietoje.

* Nepatyrę šuns šeimininkai kartais nepastebi, kad vaikas per daug keturkojį kamuoja, o šuo jau pradeda rodyti įtampos ženklus. Išerzintas šuo gali net ir įkąsti vaikui. Todėl niekada mažo vaiko ir šuns negalima palikti vienų – būtina stebėti, kaip šuo elgiasi su vaiku, o vaikas su šunimi. Ir nuo pat pradžių aiškiai parodyti šuniui, kad vaikas yra aukščiau už jį. T.y., kad šuo suvoktų, jog jis, o ne vaikas yra žemiausia grandis namuose.

Keturios vaikams pakančios šunų veislės:

1. Prancūzų buldogas – nedidukas, tačiau tvirtai sudėtas šuo, linksmas ir supratingas, turintis kantrybės mažiems vaikams. Prancūzų buldogo kailis yra trumpas, nereikalaujantis daug priežiūros. Šuo gana judrus ir energingas.

2. Didysis šveicarų zenenhundas – sargus ir kantrus savo šeimininkams šuo. Žaismingas, mėgstantis žmonių draugiją, lengvai dresuojamas. Šveicarų zenenhundas gana ramus, tad jauna mama sugebės stumti vežimėlį ir kartu vestis šunį.

3. Auksaplaukis retriveris – mielas šeimos draugas. Gana lengvai dresuojamas ir pakantus vaikams. Vis dėlto tai medžioklinis šuo, tad jam reikia nemažai judėti. Būtų labai gerai, jeigu būtų pagal paskirtį vystomi ir jo protiniai gebėjimai.

4. Anglų buldogas – labai kantrus vaikams šuo. Aktyvų gyvenimo būdą mėgstančiai šeimai šis šuo netinka, tačiau bus puikus kompanionas mamai, mielai lydėsiantis ją su kūdikiu per pasivaikščiojimus.