Tarp trumpasnukių šunų, moksliškai vadinamų brachicefalais, yra itin plačiai paplitęs brachicefalų oro takų obstrukcijos sindromas, sutrumpintai vadinamas BOAS (angl. Brachycephalic Obstructed Airways Syndrome). Dėl fiziologiškai trumpo, suploto ar kai kuriais atvejais suspausto snukučio, susiaurėja ar net užsiblokuoja gyvūno kvėpavimo takai. Nuolatinis apsunkintas kvėpavimas, lekavimas, oro trūkumas, knarkimas, švokštimas, dusimas – tai tik „ledkalnio viršūnė“ visų problemų, su kuriomis susiduria dažnas suplotnosiukas.
Paprastai tokie šunys greitai pavargsta, nes organizmas nesugeba apsirūpinti reikiamu deguonies kiekiu, dėlto net ir nedaug fiziškai judant padažnėja ar sutrinka širdies ritmas ir tai lemia padidėjusią infarkto riziką. Dėl ribojamo fizinio krūvio labai dažnai šunys turi antsvorio, o tai kenkia sąnariams, virškinimo sistemai, širdžiai ir bendrai šuns savijautai. Esant aukštai aplinkos temperatūrai, šunys nesugeba pakankamai atsivėsint lekuodami ir dažnai kenčia nuo perkaitimo.
Neretai brachicefalai patiria įvairių su akimis susijusių problemų: raukšlės, pernelyg suspaustos akys, lengvai mechaniškai pažeidžiamos (nes dėl kaukolės formos išsprogę) akys, todėl dažnos mechaninės akių traumos, užspausti ašarų latakai, o ilgainiui net ir aklumas – visa tai lemia netaisyklinga šuns kaukolės sandara.
Viena dažniausių trumpasnukių bėdų yra dantų ir žandikaulių problemos, dėl netaisyklingo sąkandžio dantys būna kreivi, žandikaulių sąnariai pernelyg apkrauti ir tai lemia skausmus, ankstyvą dantų netekimą. Be to, patologiškai trumpi žandikauliai bei pakitusi burnos ertmė labai apsunkina maitinimąsi, o kartais net gėrimą – šuo tiesiog springsta, atsiranda grėsmė, kad maistas ar vanduo pateks į kvėpavimo takus. Taip pat verta paminėti, kad dėl netaisyklingo ir apsunkinto kvėpavimo padažnėja kvėpavimo takų ligos ir alergijos.
Per metų metus trukusią kruopščią pageidaujamų fiziologinių bruožų atranką žmogus sukūrė „šedevrą“, kuris natūralioje gamtoje niekada nebūtų atsiradęs. Natūralios atrankos principas paprastas – išlieka geriausiai prisitaikę. Tai reiškia, sveikiausi, stipriausi, atspariausi, gebantys lengvai prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkos sąlygų, ištvermingiausi gyvūnai išliks. Deja, žmogus nesivadovauja tokiu principu.
Per pastarąjį šimtmetį didžioji dalis suplotnosiukų veislių buvo veisiamos siekiant sukurti šunį su dar labiau suspaustu snukiu, kad jis būtų patrauklesnis ir populiaresnis, nes pirmykštė šuns paskirtis būti partneriu medžioklėje, apsaugoti namus ir šeimininkus, padėti ganyti ir saugoti gyvulius, atsikratyti graužikų ar kitų nekviestų „svečių“ jau seniai yra „antrame plane“. Šiandien daug svarbiau, kad šuns išvaizda būtų išskirtinė, ypatinga, žavi, kad šuo būtų itin mažas ir jį būtų galima nešiotis kaip pliušinį žaisliuką, tačiau nepagalvojama apie tai, kad dėl suspaustos ar sumažintos užpakalinės kūno dalies, kuri itin būdinga mopsams ir daliai buldogų, šuo gali kentėti nuo rimtų klubų sąnarių bei stuburo problemų visą gyvenimą. Šiandien daug svarbiau socialinėje erdvėje patalpinti video, kuriame užfiksuotas garsiau už traktorių knarkiantis buldogas, nei pasidomėti, dėl ko šuo knarkia ir kaip jam būtų galima pagelbėti.
Siekiant užtikrinti gyvūnų gerovę, reikėtų galvoti ne tik apie šaunius šeimininkus, erdvius namus, gerą mitybą, tinkamą priežiūrą, bet ir apie tai, kas lemia šuns fiziologiją, polinkį į įvairias ligas, deformacijas. Renkantis sau naują šeimos draugą, kviečiame atidžiai pasidomėti būsimojo augintinio fiziologija ir galimomis rizikomis.
Jei auginate suplotnosiuką, atkreipkite dėmesį į jo kvėpavimą, ar miegant jis neknarkia? Taip pat vertėtų paminėti, kad problema dėl kvėpavimo gali kilti ne tik miego metu – normalus šuns kvėpavimas yra negirdimas, išskyrus tuos atvejus, kai šuo labai sukaitęs ar po labai intensyvios veiklos, bet ir tada turėtų girdėtis tiesiog garsus kvėpavimas, be jokių pašalinių garsų – gargimo, kriuksėjimo, švokštimo ar pan.
Pastebėjus, kad augintinis sunkiai kvėpuoja, dūsta, šnopuoja, dažnai krenkščia ar knarkia, būtinai kreipkitės į veterinarus dėl kvėpavimo takų nepraeinamumo. Būkite atidūs šiltuoju metų laiku ir stenkitės nepalikti augintinio karštoje aplinkoje, padėkite jam atsivėsinti. Stebėkite augintinį, kai jis patiria didesnį nei įprastą fizinį krūvį, ar jis nepavargsta pernelyg greitai ir ar nepradeda dusti? Jokiam šuniui nėra normalu knarkti, sunkiai kvėpuoti, dusti: tai požymiai, kad galimai šuniukas kenčia nuo brachicefalų oro takų obstrukcijos sindromo ir jam reikia skubios veterinarinės pagalbos.
Suplotnosiukų šunų fiziologijos tema kalbinome šunų elgsenos specialistę Ugnę Nedzinskaitę:
„Jei vertintume situaciją iš penkių gyvūnų laisvių perspektyvos, brachicefalija pažeidžia bent trejetą jų stipriai, o likusias dvi – mažų mažiausia sąlyginai.
Laisvė nepatirti nepatogumų – apsunkintos tokios gyvybiškai svarbios funkcijos, kaip kvėpavimas, maitinimasis, gėrimas jau savaime yra didžiuliai nepatogumai, savo ruožtu sukeliantys antrinius nepatogumus - apribotą judėjimą.
Laisvė nejausti skausmo, nebūti sužalotam, nesirgti – žmogų, su įgimtomis brachicefalijai būdingomis patologijomis (žandikaulių deformacijos, kliūtys kvėpavimo takuose, šnervių stenozė, išsprogę akys ir t.t.) mes laikytume neįgaliu, ar bent jau ligoniu. Paradoksalu, bet mylimus augintinius esame linkę tikslingai luošinti keistai suvokiamo grožio vardan.
Laisvė elgtis pagal savo prigimtį, išreikšti natūralų elgesį – natūraliai šuniui tai, ką mes vadiname „snukiu“, yra daug funkcijų atliekantis organas – nuo maitinimosi, gėrimo, kvėpavimo, iki daiktų paėmimo, nešiojimo bei komunikacijos su gentainiais ar žmonėmis. Kitaip sakant, šunims snukis – ne tik „burna”, bet ir „rankos”. Dėl sutrumpėjusių žandikaulių daug brachicefalų veislių faktiškai visiškai prarado „rankų” funkciją, kas gerokai apriboja natūralų šuns elgesį. Dėl deformuotų žandikaulių ribojamos galimybės keisti snukio išraišką bei skleidžiami neįprasti garsai: gargimas, kriuksėjimas ir pan. Tokiems šunims dažnai kyla komunikacijos problemų su gentainiais.
Laisvė nejausti baimės, nepatirti streso – ar apsunkintas kvėpavimas, springimas maistu, vandeniu, niežtinčios odos raukšlės, skausmas dėl neteisingai sudygusių dantų sukelia stresą – spręsti Jums patiems.
Laisvė nejausti troškulio ir alkio – brachicefalų šunų mityba reikalauja ypatingo dėmesio. Ir jei šeimininkas jo skirs nepakankamai, rizika, kad šuo maitinsis nekokybiškai, bus didesnė nei šuniui su įprasta galvos forma. Tiesa, šiai sričiai įtaką daro aukščiau minėti maitinimosi bei gėrimo funkcijos sutrikimai, kurie būdingi suplotsnukiams.“
Informacijos apie galimas kvėpavimo patologijas gali suteikti ir šuns šnervių forma – jos turėtų būti atviros ir apvalios formos, plyšio formos ar pailgos šnervės rodo, kad problemų su kvėpavimu jau yra. Tiesa, net ir esant iš pažiūros normalioms šnervėms, problemos gali slypėti giliau – tose kvėpavimų takų vietose, kurios plika akimi nematomos, pavyzdžiui, minkštojo gomurio patologija ar bendras kvėpavimo takų susiaurėjimas. Kai kurių suplotsnukių šunų kvėpavimas apsunkintas taip, kad jie negali miegoti įprastoje padėtyje nedusdami. Taigi, video, kuriuose matome knarkiančius ir knapsinčius sėdimoje ar kitoje neįprastoje padėtyje šunis, nėra juokingi – gyvūnai juose dūsta tiesiogine to žodžio prasme.
Apibendrinant, galima pabrėžti, kad joks gyvūnas neturėtų kentėti, o ypač dėl fiziologijos, kurią nulemia tikslinga žmogaus atranka. Nepamirškime, kad, nepaisant to, jog mums įprasta matyti knarkiantį buldogą ar šniurpščiojantį mopsą, jiems tai yra kančia. Kviečiame neprisidėti prie sąmoningo gyvūnų luošinimo ir apsvarstyti visus privalumus ir trūkumus prieš įsigyjant naują šeimos draugą.