Tačiau pirmiausia norisi sužinoti: kodėl apskritai kai kurie šunys mums siunčia nedraugiškus signalus?

„Mano suvokimu, tai yra dėl nemokėjimo komunikuoti, nežinojimo, kaip bendrauti, kaip prieiti, kaip susipažinti. Ir tada mūsų, kaip šeimininkų, atsakomybė yra šuniui tą rodyti nuo labai ankstyvo amžiaus. Labai svarbus etapas yra socializacija, kad šuo išmoktų bendrauti ankstyvame amžiuje, ir labai svarbu yra pirmos patirtys – kaip susipažins šuo, su kuo jis susipažins, ar jisai vaikystėje bus išgąsdintas, kaip pavyzdys, kito šuns, kur gali patirti traumą. Vieno įvykio jautriam šuniui gali užtekti visam likusiam gyvenimui, o šeimininkas turės su tuo dirbti“, – laidoje „Duok leteną“ kalba K. Grigaliūnas.

Šuns elgesys gali atrodyti nedraugiškas ne tik dėl nesėkmingų ankstyvų bendravimo patirčių, bet ir dėl nežinojimo, kaip elgtis, trūkstamo fizinio aktyvumo, mentalinės iškrovos, dresūros spragų.
Karolis Grigaliūnas

Dresuotojo teigimu, šeimininko atsakomybė yra užtikrinti, kad pirmosios šuns bendravimo su kitais žmonėmis ir gyvūnais patirtys būtų kuo sklandesnės. Todėl šeimininkas turi stebėti, kaip vyksta jo augintinio bendravimas su kitais žmonėmis ir gyvūnais, ir atitinkamai į tai reaguoti.

„Šeimininko žinios turi augti. Šeimininkas turi suvokti ir matyti, kaip jo šuo toje situacijoje elgiasi, kokią kūno kalbą jis rodo, kaip bendrauja, ir tuo pačiu matyti kitus šunis, kad jų signalus nuspėtų. Tada mes matydami galime įvertinti situaciją ir ją kiek įmanoma sušvelninti, sukontroliuoti, kad tos patirtys būtų geresnės“, – sako dresuotojas.

Geriausias būdas susipažinti šunims – mikrokontaktas

Įsivaizduokime situaciją: susitinka du žmonės, vedžiojantys šuniukus. Ką daryti ir ko nedaryti, kad ši pažintis gyvūnams būtų teigiama patirtis?

Dresuotojas pataria niekuomet neklausyti žodžių „mano šuo yra geras ir nekanda“, o kliautis savo nuojauta. Jei jaučiame, kad kompanija mūsų augintiniui netinkama, turėtume laikytis atstumo ir surasti šuniui tinkamesnį žaidimų draugą.

„Žmonės visi įpratę taip sveikintis – laba diena, aš Karolis, paspaudžiame ranką. Šuniukams ką darome – leidžiasi pauostyti savo ranką. Yra tokia nerašyta taisyklė, kad susipažindami duodame pauostyti ranką ir mes neva jau draugai. Bet tas susipažinimas, ėjimas į šuns erdvę, jeigu šuo to nenori, jei jis traukiasi nuo žmogaus, o aš vis tiek lįsiu ir kišiu tą ranką, kartais jisai gal norės grybštelti į tą ranką – ko tu ją man kiši? Pirmas patarimas – išlaukti, kol emocijos nuslūgs ir šunys patys, jau būdami ramioje būsenoje, pradės rodyti susidomėjimą vienas kitu“, – teigia dresuotojas.
Šunys žaidžia

Geriausias būdas šunims susipažinti, anot dresuotojo, yra mikrokontaktas – tai reiškia, kad šunys gali susipažinti pamažu, su pertraukomis nusiraminti, kol abu gyvūnai atrodys atsipalaidavę.

„Ar su šunimi, ar su žmogumi, ar su kitu gyvūnu, sakyčiau, būtų lygiai ta pati taisyklė – mikrokontaktai. Tai reikštų, kad kol vienas iš šuniukų buvo nusisukęs į šeimininką, kitas priėjo, pauostė jo nugarą, užpakalį – viskas, jis informaciją jau surinko, aš iš karto atitraukiu, kol anas pretenzijos nepareiškė. Ir taip po truputį, po truputį matosi, kad jie atsipalaidavo – viskas, mes pažįstami, ką dabar veikiam? Ir tada tokia draugystė užsimezga. Visuomet stengiuosi leisti šunims nurimti prieš leisdamas kažką daryti“, – sako K. Grigaliūnas.

Artinasi palaidas šuo: kaip apginti save ir savo augintinį?

Aptarėme situacijas, kai supažindinami tvarkingai su pavadėliais vedžiojami šunys. Bet juk būna ir tokių atvejų, kai vedžiojant šunį iš kažkur netikėtai atbėga palaidas šuo. Jei jis neatrodo draugiškas, yra pasišiaušęs, natūralu, kad išsigąstame. Tad kaip reikėtų tinkamai reaguoti, kad išvengtume konflikto?

„Jeigu šuo atbėga į mus, aš niekada neatsisuksiu į jį šonu, niekada neatsuksiu nugaros, nes tai yra silpnybės ženklas. Tada šuniui labai knietės ateiti, jis labai norės paragaut, jisai gal norės ir grybštelti kur nors, žnybtelti į kelnes ar dar kažkur. Tai stoviu, niekur nesitraukiu. Jei matau, kad šuo pribėgo, stoviu, žiūriu tiesiai į jį, su ketinimu tokiu, kad dantis irgi šiepiu, kaip šuo, ir tas šuo, nori nenori, jis pajaus“, – sako K. Grigaliūnas.
Karolis Grigaliūnas

Gali nutikti ir taip, kad pribėgęs palaidas šuo nuo mūsų neatsitrauks, o galbūt net ir norės pulti mus ar mūsų vedžiojamą augintinį. Dresuotojas teigia, kad dažnu atveju tokiam šuniui nubaidyti pakanka piktai numesti kokį nors objektą šalia to šuns kojų. O kartais net ir gąsdinti nereikia – galima paberti šuniui skanukų, jei tokių turime kišenėje, ir pažiūrėti, galbūt į tą laiką prieis jo šeimininkas ir šunį pasiims.

„Jeigu šeimininko horizonte nėra, aš paimu pavyzdžiui raktus, dažniausiai visi mes turim raktus, arba tai rankinė galėtų būti gynybai, bet aš pasiimu raktus ir tam šuniui jau yra kažkaip nemalonu, nedrąsu. Ir aš galėčiau tuos raktus paimti ir mesti – ne į šunį, nereikia jo užgauti, fiziškai kažko daryti. Aš tiesiog paimu tuos raktus ir numetu prie kojų – mauk iš čionais“, – pavyzdį pateikia dresuotojas.

Jei vis tik šuo puola mus ar mūsų augintinį, gali prireikti ir fizinės savigynos. Dresuotojas pažymi, kad esant pavojui reikėtų užtikrinti, kad mūsų augintinis irgi galėtų save apsiginti, jei to prireiktų. Todėl turime užtikrinti, kad šuo nebūtų pririštas, suvaržytas.

„Jeigu šuo eina artyn į kontaktą, tai automatiškai aš turiu būti skydas savo mažam šuniukui. O jeigu ateina didelis šuo, o mano šunys irgi dideli, aš jų nelaikysiu. Paleisiu ir sakysiu – sorry, turite jau patys aiškintis“, – sako K. Grigaliūnas.

Daugiau įdomių istorijų apie augintinius ir patarimų apie jų priežiūrą – laidoje „Duok leteną“ šeštadieniais 9:30 val. per „Delfi TV“.

Visus laidų įrašus galite pamatyti čia.