Pranešama, kad, tikrinant VšĮ „Penkta koja“, VMVT besikartojančius pažeidimus fiksuoja jau nuo 2017 m., taigi nuo pat įstaigos veiklos pradžios. Iš viso organizacija buvo tikrinta daugiau kaip 15 kartų. Įstaigai nuolat buvo sudarinėjamas trūkumų šalinimo planas, duodamas laikotarpis susitvarkyti. Specialistai taip pat teikė rekomendacijas, prašė bendradarbiauti su kitomis globos įstaigomis bei negalint ar neturint vietos naujam gyvūnui, jį perduoti ten, kur juo bus tinkamai pasirūpinta. Tai įprasta visų gyvūnų globos organizacijų praktika. Tačiau situacija, pasak VMVT, nesikeičia.
Paskutinį kartą įstaiga buvo patikrinta 2022 m. gruodžio mėnesį. Tiesa, tuomet organizacijos atstovės nebuvo linkusios bendradarbiauti ir VMVT specialistus, taip pat ir Kauno raj. savivaldybės atstovus įsileido tik po antro atvykimo. Patikrinus patalpas, aptikta, jog gyvūnai (kurių skaičius beveik dvigubai viršijo pagal jų poreikiams reikalingą suteikti plotą) buvo laikomi ankštuose garduose ir net transportavimui ar laikinam laikymui skirtuose narvuose bei boksuose. Švara ir higiena taip pat nebuvo palaikoma. Dokumentacija netvarkoma. Praėjusią savaitę vėl patikrinus įstaigą paaiškėjo, kad nei vienas anksčiau nustatytas pažeidimas nebuvo ištaisytas. Į patikrinimą buvo pasitelkti kito (Vilniaus) VMVT departamento inspektoriai.
„Tokių gyvūnų laikymo sąlygų toleruoti tikrai negalime. Gyvūnai laikomi po kelis, transportavimui skirtuose narvuose. Ant grotuoto paviršiaus jie yra priversti praleisti ilgas valandas, kai kurie, galimai ir ištisus metus. Taip yra žalojamos jų pėdutės, kenkiama sąnariams. Tai jau galima prilyginti žiauriam elgesiui su gyvūnais. Patikrinimo metu inspektoriai taip pat matė, kaip gyvūnai tarpusavyje konkuruoja dėl maisto, vandens, nes elementariai yra neatskirti. Tai ne tik kenkia jų sveikatai, fiziologijai, toks jų laikymas gali įtakoti ir elgesį, tad net ateityje patekęs pas naują šeimininką gali sunkiai adaptuotis. Transportavimo boksai, kuriuose gyvūnai yra laikomi keliais aukštais, nevalomi, gyvūnai priversti dergti po savimi. Dėl vietos trūkumo suradome gyvūnus laikomi net tualeto patalpoje. Lauko teritorija netvarkoma, dėl to nuolat skundžiasi ir gyventojai. Visa tai nedelsiant privalo būti išspręsta“, – sakė VMVT Vilniaus departamento patarėja Rūta Bajorūnaitė.
Pranešama, kad patikrinimo metu inspektoriams taip pat nebuvo pateiktos nei sutartys su laikinais gyvūnų globėjais, nei jų sąrašas, todėl inspektoriai negalėjo atsekti įstaigoje buvusių gyvūnų likimo.
„Suprantame, kad šios organizacijos misija yra gelbėti gyvūnus. Tikiu, kad norai yra nuoširdūs, tačiau manome, kad buvome per daug nuolaidūs įstaigai, kuri nerodo noro bendradarbiauti ir negerbia specialistų pastangų užtikrinti gyvūnams bent minimalias sąlygas. Juk jeigu tokius vaizdus parodytume iš patikrinimų pas eilinį pilietį ar veisėją, ko gero nekiltų klausimų ar reikia taip laikomus gyvūnus perkelti į geresnes sąlygas? Dvigubų standartų negali būti. Tikimės, kad po priimtų principingų sprendimų, gyvūnų globa užsiimanti organizacija permąstys savo veiksmus ir sutiks eiti į kompromisą – juk viskas dėl gyvūnų gerovės. Esame pasiruošę ir toliau bendradarbiauti su globos organizacijomis, atsakingomis įstaigomis, teikti rekomendacijas ir ieškoti sprendimų kartu. Be abejo kviesime ir visuomenę galinčią prisidėti ieškant sąlygų priglausti gyvūnus, kurie šioje globoje yra laikomi itin prastai“, – sako laikinai VMVT direktoriaus funkcijas vykdanti Audronė Mikalauskienė.
Dėl sprendimo gyvūnus perkelti į kitas laikymo vietas VMVT praneš papildomai.
Prieglauda pateikė savo atsaką
Socialiniuose tinkluose „Penkta koja“ taip pat pateikė savo atsaką, kuriame stebisi, jog tarnyba, užuot baudusi gyvūnų daugintojus ir neatsakingus gyvūnų savininkus, baudžia gyvūnų prieglaudą, „kuri visiems suteikia veterinarinę pagalbą, kuri vakcinuoja nuo užkrečiamų ligų, kuri neišleidžia į naujus namus nekastravusi”.
Įraše minima, kad tarnyba kaskart fiksuoja tuos pačius pažeidimus: per daug gyvūnų ir per mažai grindų ploto, nesužymėta įranga (sužymėta markeriu, o turi būti dažais), lauke balos, šunys lauke per lietų.
„Labai svarbu atvažiuoti kuo anksčiau po nakties, praleisti prieglaudoje visą dieną ir sufotografuoti visus kakučius. Beigi narvukus. 6 nuotraukos su ankštais narvais. Viso prieglaudoje – virš 300 šunų. Ir tik tiek pavyko nufotografuoti – brangūs VMVT, jūs galit geriau! Pamiršot paminėti, kad tą pačią patikrinimo dieną mes į naujus namus Suomijoje iš tų pačių narvelių išleidome net 30 šunų. Žinojot, nes patys leidimus išduodat, bet paminėti pamiršot“, – įraše stebisi gyvūnų prieglauda.
„Ir kiekvieną kartą mes sulaukiam vienintelio patarimo iš institucijos, kuri realiai turėtų, kuri turi tam įgaliojimus ir kurių pagrindinė misija turėtų būti apsaugoti gyvūnus nuo žiauraus elgesio. Ir tas pasiūlymas yra... Sumažinti šunų skaičių. Kaip? Ogi taip, kaip kolegos daro, sako VMVT pareigūnai. Tie kolegos, kurie niekada neturi gyvūnų perviršio.
VMVT, kuri diplomais už pavyzdinę veiklą apdovanoja daugiausiai gyvūnų utilizuojančias „prieglaudas“ ir „Komunalinius ūkius“ mums liepia daryti, kaip daro „kolegos“. Atleiskit, brangūs VMVT, bet turėsit atvažiuoti patys ir tuos gyvūnus išmarinti. Mes suprantam, kad gal ir daug rimtesniais reikalais esat rankas sutepę ir čia tokius menkniekius jūs serviruojat pietums, bet mes gyvūnų nemarinam.
Taip, mes galim neimti. Net tada, kai jūsų kolegos patys prašo. Taip, mes galim nereaguoti. Galim net atgal per tvorą permesti tuos, kuriuos mums įmetė. Bet tada jūs pasirūpinkit jais. Pasirūpinkit taip, kaip niekada niekuo nesirūpinot“, – skelbiama įraše.
