„Havanos bišonai labai protingi šuneliai. Man atrodo, kad ši veislė pati geriausia iš visų. O myliu visus gyvūnus, esu dirbusi su visomis šunų veislėmis. Teko dirbti su brazilų mastifais, rotveileriais, dobermanais, vokiečių aviganiais, labradorais, mopsais – tūkstančiais skirtingų veislių. Niekas neprilygsta Havanos bišonams. Man šis šuo tiesiog tobulas“, – sako M. Amador.

Nepaisant to, užtikrinti reikiamą tokių lepių šunelių kaip Havanos bišonai priežiūrą Kuboje, kur trūksta maisto, vaistų ir kitų būtiniausių dalykų, labai sudėtinga. Pavyzdžiui, saloje nuolat trūksta šampūno ir kondicionieriaus, o be šių priemonių Havanos bišonų kailiu pasirūpinti tiesiog neįmanoma.

„Šiuos šunis reikia maudyti kas keturias dienas. Jeigu bent vieną dieną uždelsiu, kailis ima veltis. Negaliu leisti, kad atsirastų blusų. Kiekvieną mėnesį – vaistai nuo blusų. Auginti ir deramai rūpintis Havanos bišonu reikia tikro pasiaukojimo. Ir ne vien Kuboje, bet kur pasaulyje“, – sako ji.

Šiuo metu Kubos Havanos bišonų klube registruota daugiau nei 1400 šunų.

„Havanos bišonai labai mieli, balsingi ir meilūs šunys. Nė akimirkai nesitraukia nuo savo žmogaus. Jeigu namuose gyvena Havanos bišonas ir dobermanas, tai apie svečią praneš būtent Havanos bišonas. Jie labai daug loja ir triukšmauja. Tai visiems kubiečiams būdingas bruožas“, – sako Kubos Havanos bišonų klubo prezidentas Evelio Fernandezas.

Havanos bišonai gyvena Argentinoje, Kanadoje, Meksikoje ir Jungtinėse Valstijose. Kubos šunų augintojų federacijos ir Tarptautinės kinologų federacijos derybos 2016 metais baigėsi sprendimu šią veislę oficialiai pripažinti Kubos veisle, sako Kubos Havanos bišonų klubo prezidentas Evelio Fernandezas.

„Šiuo metu šalyje registruota 1500 Havanos bišonų. Dalis jų su šeimininkais dalyvauja ir šiame renginyje. 2016 metais veislės kilmė oficialiai grąžinta Kubai, ji visada buvo Kubos, bet aplinkybės buvo tokios, kad tą kilmę buvome praradę. Laimei, susigrąžinome, kas mūsų. Labai didžiuojamės šia veisle ir tuo, kad visame pasaulyje šie šunys žinomi kaip Kubos šunys“, – E. Fernandezas.