Dėl saugumo prisistatyti nepanorusi vietos pensininkė žurnalistams aprodė savo sunaikintą butą.
„Seniau keliaudavome po Europą. Turėjome pinigų keliauti po Europą ir ilsėtis. Esu buvusi Čekijoje, Vokietijoje, esu buvusi Austrijoje ir Prancūzijoje. Lankiausi Karlovi Varuose Čekijoje. Kartu su dukra išmaišėme pusę Europos. Pusę. Matėme, kaip ten gyvena žmonės. Bet dabar...“, – sako Vuhledare gyvenanti pensininkė.
Į žurnalisto klausimą, ar ji dirbo kasyklose, moteris atsakė: „Taip. O dabar? Viskas baigta. Galite įsivaizduoti – mes turėjome viską, viską, ko tik geidė širdis. Neliko nieko. Žiūrėkite – štai kas liko.“
Jungtinė Karalystė skelbia, kad rusams prie Vuhledaro pavyko pasiekti šiokį tokį progresą, bet jis agresoriui kainuoja labai brangiai. Vos per vieną nepavykusią ataką rusai prarado mažiausiai trisdešimt šarvuotų kovos mašinų.
Fone nuolat girdimi sprogimai – baimę keliantis triukšmas, prie kurio įprasti tiesiog neįmanoma.
„Baisu šiuo atveju nėra tinkamas žodis. Tai siaubinga. Tas klaikus jausmas neapleidžia nė akimirkai. Tokia dabar mūsų realybė. Štai. Čia mano skalbimo mašina. O čia stovėjo mano lyginimo lenta“, – sako Vuhledare gyvenanti pensininkė.
Dabar garbaus amžiaus moteris su dukra ir trimis šunimis glaudžiasi pastato rūsyje, kur šeima ant improvizuotos viryklės gaminasi maistą.
Kitas Vuhledaro gyventojas rūsyje slepiasi kartu su savo katėmis. Vietos mokyklos slėptuvėje taip pat apsistojo nemažai vietinių.