Šunų veisėjai: svarbiausia pajusti, ar čia TAS žmogus tavo šuniui

Namuose, kur kvepia Kalėdų eglutė, kur krykštauja vaikai, iki pilnos laimės, rodos, nieko netrūksta. Tačiau vilniečiai Agnė ir Elvinas Karaliai nesutinka – jų namuose dar būtinai turi būti šunų. Ne vienas, o bent keletas! Ir dar – katė. Apie gyvūnus augintinius jie kalba su meile ir pasididžiavimu. Sako nei dienos nesigailėję dėl savo pasirinkimo.

„Tu mums neleidi parsinešti iš lauko nė pagaliuko, o pats visą medį į namus parsitempei“, – juokauja anglų springerspanielių šeimininkas Elvinas, neva cituodamas savo augintinius, namuose pamačiusius Kalėdų medį.

Su Lietuvos spanielių savininkų klubo, šiemet mininčio savo veiklos trisdešimtmetį, prezidentu E. Karaliu kalbamės ne tik apie augintinius, bet ir apie tradicines spanielių parodas, spanielių augintojų susitikimus prie šventinių eglučių ir apie tai, kad šunų veisėjui kartais tenka būti nesukalbamam...

– Lietuvos spanielių savininkų klubas – kas jo nariai?

– Lietuvos spanielių savininkų klubas vienija visus aštuntos FCI grupės (paukščių medžioklės šunys – Red.) spanielius, taip pat į klubą mielai priimame rusų spanielių savininkus (0 FCI grupė – Red.). Klubas vienija daugiau nei 50 narių visoje Lietuvoje. Džiaugiamės, kad „spanielistų“ gretos kasmet auga, klube yra net 9 šunų veislynai, kurie ir yra pagrindinis klubo variklis.

– Ar spanieliai Lietuvoje yra populiarūs?

– Šunų veislių populiarumas Lietuvoje, mano nuomone, yra mados reikalas. Prieš kelis metus turėjome rudų anglų kokerspanielių „bangą“, daug kas ieškojo įsigyti anglų kokerspanielį ir būtinai - rudą. Tvirtai apsisprendę dėl spanielio įsigijimo laukia veislynuose šuniukų vadų, bet ažiotažo tikrai nėra. Žinoma, su trupučiu nerimo laukiame Kalėdų, kai užklausų „kur gauti spanieliuką“ padaugėja.

Tačiau tikrai galime pasidžiaugti, kad žmonių sąmoningumas auga – paskutiniais metais tokių „pageidavimų“ dar atsiranda, bet, pabendravus, absoliuti dauguma supranta: šuniukas – ne žaislas Kalėdoms, o draugas ir įsipareigojimas juo rūpintis mažiausiai dešimtmetį. Mūsų šalyje populiariausi išlieka anglų kokerspanieliai – patogūs šunys auginti butuose, reikalaujantys palyginti nedaug priežiūros. Mažiau populiarių veislių, tokių kaip anglų ar valų springerspanieliai, neturime ir šimto šunų per visą šalį, o klamberspanielius ar fieldspanielius skaičiuojame ant rankų pirštų.

– Kasmet rugsėjo mėnesį spanielių augintojai renkasi į specializuotą parodą Jovariškėse (Trakų r.), o pasibaigus parodai, ragauja legendinį spanielių tortą. Kitą dieną po parodos rengia seminarus, kalbasi apie spanielių ateitį. Ar nepakanka tradicinių šunų parodų? Kam tie papildomi rūpesčiai?

– Rūpesčiai rūpesčiais, o organizuoti didžiausią spanielių šventę Lietuvoje yra ir garbė, ir malonumas. Turime nenusakomai fantastišką klubo valdybos komandą, kuri padeda parodą suorganizuoti net tada, kai atrodo, jog viskas griūva. Mūsų klubo paroda yra vienas seniausių specializuotų spanielių renginių Europoje, nenutrūkstamai vykstantis nuo 1992 metų. Taip, parodos Lietuvoje organizuojamos kone kiekvieną savaitgalį, bet specializuota LSSK klubo paroda – tik kartą metuose, tik Jovariškėse ir tik su spanielių tortu. Paroda yra mūsų klubo identiteto dalis, kurį mes puoselėjame ir saugome, į ją atvyksta ne tik Lietuvos spanielių savininkai, bet ir žymūs veisėjai iš kaimyninių šalių, kurie atsiveža aukščiausios „klasės“ šunis, pasaulio ir Europos parodų dalyvius bei nugalėtojus. Kruopščiai atrenkame teisėjus, kurie išmano spanielių veisles ir kurių nuomonė suteikia vertę parodos dalyviams. Galiausiai, tai yra vieta, kur truputį pamišę dėl spanielių žmonės gali pabendrauti su tokiais pačiais, o jų ilgaausiai išsidūkti iki nukritimo.

– Su žmona Agne įsteigėte anglų springerspanielių veislyną „Marga karalystė“. Šunų veislių – šimtai, o judu pasirinkot temperamentingus, daug dėmesio reikalaujančius anglų springerspanielius. Kodėl?

– Anglų springerpanieliai atitiko idealaus šuns supratimą. Vidutinio dydžio, be proto meilūs, neįtikėtinai puikiai pasiduodantys dresūrai, sutariantys su kitais gyvūnais, mylintys vaikus ir besąlygiškai atsidavę šeimininkams. Temperamentas jų toks, koks ir turi būti – smalsūs, judrūs, žaismingi šunys. Nereikia tikėtis, kad medžioklinis šuo bus ramus kaip jūrų kiaulytė, nors nesu tikras, ar jos iš tiesų tokios ramios (Juokiasi – Red.). Tačiau jie nėra tie šunys, kuriuos reikia „iškrauti“. Valandą ar dvi per dieną pasvaikščioti miške ar aplink namų rajoną springeriui visiškai pakanka. Kaip ir bet kuriam kitam šuniui.

– Ar jūsų pasirinkimą nulėmė veislės charakterio savybės?

– Neslėpsiu, ir išvaizda. Daili galva, įrėminta poros ilgų ausų, mums yra kažkas toookio. Įgimta anglų springerspanielių elegancija, įspūdinga išvaizda lemia, kad šie šunys gana dažnai puikuojasi ant prekių šunims pakuočių, pasitelkiami kuriant reklamas. Kai kalbame su būsimais šeimininkais, akcentuojame, kad springerspanieliai viešojoje erdvėje visada sulaukia dėmesio ir komplimentų, todėl, jeigu žmonės nori išvengti papildomo dėmesio, galbūt turėtų rinktis kitokį šunį. O jei trumpiau, šie šunys yra apie draugystę, minkštus prisiglaudimus (net jeigu tu to ir nenori), turiningus pasivaikščiojimus gamtoje ir ilgas, nuostabias ausis. Į mūsų šeimą pirmas springerspanielis atkeliavo prieš 12 metų iš žymios spanielių veisėjos Aurelijos Tunkulienės veislyno. Nė dienos nesigailėjome dėl savo pasirinkimo.

– Pasižvalgius po socialinius tinklus, nebestebina nuotraukos, kur veisliniai šunys – parodų favoritai, varžybų nugalėtojai pozuoja šalia laimėtų taurių. Jūsų mylimos šunų veislės atveju galima rasti ir kitokių fotografijų. Štai Joga, Lietuvos muitinės „darbuotoja“. Ar dažnai anglų springerspanieliai talkina pareigūnams, medžiotojams?

– Turiu tokią, nebūtinai teisingą, nuomonę, kad kiekvienas „show“ klasės šuo gali būti „darbinis“, bet ne kiekvienas „darbinis“ gali būti „show“. Parodų šunys gali sėkmingai atlikti užduotis ir vykdyti tarnybą ar dalyvauti medžioklėje, ką, beje, iliustruoja mūsų išveistos Jogos pavyzdys. Viskas priklauso nuo šuns ir nuo to, kas su juo užsiima. Mes nesame lengvai sukalbami šunų veisėjai, norint gauti mūsų šuniuką, reikia pasistengti. Jogos atveju mes matėme, kad kalytė ir jos būsima partnerė pareigūnė iš pirmo žvilgsnio viena kitą suprato. Nemoku to paaiškinti, bet po daug metų su šunimis pradedi suprasti, ar čia TAS žmogus šuniukui, ar vis dėlto ne. Rezultatas, kaip ir buvo tikėtasi, puikus – Joga sėkmingai darbuojasi valstybės tarnyboje, patirtimi dalijasi net su kolegomis užsienyje!

– Koks jausmas – išleisti savo šunį į tarnybą? Juk ne pūkų patalėliai ten laukia...

– Jau sakiau: svarbiausia pajusti, ar čia TAS žmogus. Jeigu tas, šuniui visur ir visada su juo bus gerai. Joga ne pirmas „ne vien tik parodinio šuns“ atvejis mūsų veislyne. Mūsų šuniukai yra iškeliavę pas privačius pareigūnus, dalyvavę kaniterapijos veikloje, agility užsiėmimuose ir, žinoma, medžioklėje. Anglų springerspanieliai yra labai universali šunų veislė. Lietuvoje, kiek man yra žinoma, valstybės tarnybose anglų springerspanielių yra bent keli, tačiau medžioklėje jie rečiau sutinkami. Užsienyje, ypač tarnybose, anglų springerspanieliai labai populiarūs dėl puikios darbo etikos ir negrėsmingos išvaizdos – pasitelkiami ten, kur būriuojasi žmonės. Atkreipiu dėmesį: ten, kur žmonės... Nes anglų springerspanieliai yra „apie draugystę“, šiltus santykius su žmonėmis. Toks „keturkojis pareigūnas“ aplinkiniams nekelia streso, yra savas, belieka jam netrukdyti atlikti savo pareigas.

– Šeši šunys, trys vaikai, katinas… Ar ko nors dar trūksta iki pilnos laimės?

– Vienintelis dalykas, ko trūksta, tai dar daugiau laiko paroje, kad galėtume pasidžiaugti šia laime.