Šiandien Seime augintiniai yra nepageidaujami. Remiantis Lietuvos Respublikos Seimo rūmų vidaus tvarkos aprašo V skyriumi „Į Seimo rūmus įeinančių asmenų daiktų ir bagažo tikrinimas“, „į Seimo rūmus įnešti, įvežti ar kitaip įgabenti draudžiama Seimo rūmų apsaugą vykdančių VAD pareigūnų sprendimu ir kitus daiktus, medžiagas ar gyvūnus, kurių patekimas į saugomą objektą gali kelti pavojų viešajai tvarkai, žmonių sveikatai ir (ar) gyvybei.”

Tačiau Seimo kanceliarijai nuo pernai metų teikiami siūlymai sudaryti sąlygas, kad tiek Seimo nariai, tiek kanceliarijos darbuotojai galėtų į darbą atvykti kartu su augintiniais. Balsavimas dėl šio poreikio vykdytas liepos mėnesio pabaigoje.

Seimo kanceliarijos vykdytoje apklausoje dėl galimybės į darbą atsivesti augintinius balsavo 196 respondentai, tarp kurių – ir Seimo nariai, ir kanceliarijos darbuotojai. 56 respondentai atsakė norintys, jog ši galimybė būtų sudaryta, o 140 respondentų šis klausimas pasirodė neaktualus.

„Delfi“ apklausė keletą Seimo narių, kaip šie reagavę į pasiūlymą – kol vieni parodė didelį entuziazmą ir pažadėjo, kad esant sąlygoms kaipmat į posėdžius trauks su augintiniais, kiti negali atsistebėti, kaip tokiu įtemptu laikotarpiu Seimo nariai gali svarstyti tokius „nerimtus klausimus“.

Šunį mielai atsivestų, bet ne į posėdžių salę

„Tai aišku“, – „Delfi“ paklaustas, ar į Seimą keliautų su augintiniu, nė nemirktelėjęs atsako socialdemokratas Gintautas Paluckas. – „Ne į posėdžių salę, nes ten būtų kenksminga aplinka augintiniui nuo visų tų kalbų ir bendro emocinio klimato, bet į frakcijos posėdžius, į kabinetą – mielai. Šuo socializuotas, draugiškas, treniruotas, niekam jokių problemų nekelia tikrai.“

Gintautas Paluckas


Portugalų vandens šunį Bondą auginantis Seimo narys teigia, kad idėją į darbą eiti kartu su augintiniais vertina teigiamai ir mano, kad šis pokytis būtų sveikas bendram Seimo klimatui. Jis pabrėžia, kad gyvūnai gerina psichologinę savijautą, mažina stresą, sukuria jaukumo aplinką darbe ir padeda ne tik savo šeimininkui, bet ir visam kolektyvui.

„Kaip žmonės bevertintų Seimo narių ir kanceliarijos darbą, kuri padeda teisėkūros procese – net nevardinsiu, kodėl jų darbe streso ir įtampos yra daug. Sužmoginti darbo aplinką, „suminkštinti“ darbo sąlygas yra labai sveika“, – įsitikinęs G. Paluckas.

Stebina valdančiųjų noras „kačiukus ir šuniukus Seime suskaičiuoti“

Vis dėlto, Seimo narių gretose šis klausimas sulaukė ir nemažai priešiškų reakcijų. G. Palucko manymu, galimai dėl didelio užimtumo augintinių turi mažesnė dalis Seimo narių. Tačiau jis tikisi šį klausimą plačiau aptarti su kolegomis.

„Čia gal kažkokia baimė, kaip visuomenė vertins tokį sprendimą, juk čia šventovė. Bet manau, į šituos dalykus reikia pasižiūrėti blaiviai. Nežinau, kaip galėjo kilti ranka balsuoti „prieš“ tokioje apklausoje. Taigi čia ne prievarta – nori, atsivedi, nenori, ne“, – sako jis.

Tarp bene labiausiai nepritariančių iniciatyvos kėlimui Seimo narių – opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narė Agnė Širinskienė. Ji stebisi, kodėl būtent dabar tokio didelio dėmesio turi sulaukti augintinių vedimosi į Seimą tema.

Tačiau įdomu tai, kad Seimo narė anksčiau ir pati yra į darbą atsivedusi savo augintinį triušį bei gyvalazdžių terariumą.

Agnė Širinskienė


„Manau, tikrai ir ne laikas, ir ne vieta dabar apie gyvūnėlius Seime diskutuoti, kai turime krizę pasienyje. Gal tegul valdantieji papasakoja, kodėl taip svarbu jiems būtent dabar kačiukus ir šuniukus Seime suskaičiuoti“, – šypsosi Seimo narė.

Pokytį laiko reikalingu ne tik darbuotojams, bet ir visuomenės požiūriui

Nors pati augintinio į Seimą neskubėtų atsivesti, laisvės partijos atstovė Morgana Danielė teigia, kad pildydama apklausą pritarė šiai galimybei.

„Turiu du augintinius, bet jie iš gatvės paimti, nelabai gerų manierų. Gali būti, kad iki apsilankymo tektų juos daugiau paedukuoti“, – sako M. Danielė.

Ji taip pat pastebi, kad dažnam Seimo nariui šis klausimas pasirodė mažareikšmis, tačiau su tuo ji nesutinka ir mano, kad toks pokytis teigiamai formuotų visuomenės požiūrį į gyvūną ir jo gerovę.

„Gyvūnų gerovės klausimai yra aktualūs visada – ne tik tada, kai vyksta nelaimės ar kažkokie rezonansiniai atvejai. O lyderystė ir tas simbolinis gyvūno pozicionavimas kaip draugo ir kompaniono teigiamai veikia mūsų visuomenę, mąstymą ir mentalitetą, padėtų formuotų kitokį žmonių požiūrį į gyvūną. Nors savaime tai atrodo nerimtas ėjimas, tačiau šito pokyčio mūsų visuomenei labai reikia“, – teigia ji.

Mano, kad Seimas galėtų „prisijungti prie progresyvių darbdavių“

Tuo tarpu socialdemokratė Dovilė Šakalienė pastebi, kad migrantų krizės ir ginčų dėl Galimybių paso kontekste šis klausimas iš pirmo žvilgsnio gali sukelti pasipiktinimą: argi tai dabar aktualu?

Seimo rūmai


„Tačiau gyvenimas eina, nepaisant pandemijos ar hibridinių grėsmių, o dabartinis didžiulis visuomenės susipriešinimas, įtampos, pablogėjusi dėl pandemijos gyventojų psichologinė būklė reikalauja dėmesio. Išsibarę socialiniuose tinkluose ar susipykę su kolegomis darbe ieškome nusiraminimo – pas psichologą, pas šeimos narius, pas draugus, o dažnai – tiesiog apsikabiname augintinį. Atrodo smulkmena, tačiau tikrai padeda“, – sako Seimo narė.

D. Šakalienė mano, kad Seimas, kaip valstybės institucija, galėtų prisijungti prie progresyvių darbdavių, atsižvelgiančių į darbuotojų norą esant galimybei atsivesti augintinį į darbą. Tačiau, anot jos, svarbūs kriterijai yra augintinio socializacija, higienos taisyklės ir kitų darbuotojų požiūris.

„Neabejoju, kad susitelkę įveiksime dabartinius sunkumus ir toliau norėsime augti, tobulėti kaip visuomenė. Vis didesnė gyventojų dalis nori lankstesnių galimybių integruoti asmeninį ir profesinį gyvenimą, turėti gyvūnams palankią aplinką darbe – tiek dėl streso mažinimo, tiek dėl geresnio pasirūpinimo augintiniu.

Prieš kurį laiką netekome turbūt mylimiausio šeimos nario – 16 metų sulaukęs į šuniukų rojų iškeliavo mūsų vestukas, tad dabar mūsų šeimoje gyvena tik du katinai. Vienas iš jų mėgsta eiti į svečius, bet mano darbas labai įtemptas, darbo valandos dažnai nenormuotos, tad nebūtų patogu jį atsivesti”, – sako D. Šakalienė.

Idėjos šaknys – „Laisvės“ partijoje: siūlo nuo pernai

„Delfi“ susisiekus su Laisvės frakcijos seniūne Seime Ieva Pakarklyte, ji patvirtino, kad inicijavo šį siūlymą, o idėjos įgyvendinimu rūpinasi nuo pernai, vos tik frakcija pradėjusi darbą Seime.

Aušrinė Armonaitė, Morgana Danielė, Ieva Pakarklytė, Artūras Žukauskas


„Mūsų frakcijos darbuotojai kitose darbovietėse savo augintinius atsivesdavo į darbą, tai buvo įprasta praktika. Paklausėme laikinos kanceliarijos dėl tokios galimybės, bet kol nebuvo pastovaus kanclerio, tol nepavyko iki galo suderinti. Atsiradus naujam kancleriui, birželio mėnesį kreipėmės, kad įvertintų ir sudarytų tokią galimybę“, – sako I. Pakarklytė.

Anot jos, tokia praktika jau tapusi įprasta ne tik privačiose įmonėse, bet ir viešose įstaigose – pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybėje, Lietuvos kariuomenėje. Pagrindiniu iniciatyvos tikslu ji įvardija geresnę darbo aplinką.

Vertindama apklausos duomenis, pagal kuriuos 56 respondentai iš 196 pasisakė „už“ augintinių atsivedimą, I. Pakarklytė tai vadina dideliu skaičiumi. Anot jos, kanceliarija pranešė svarstysianti šį klausimą toliau ir priimsianti sprendimą.

„Tik keista, kad procesai čia užtrunka pakankamai ilgai – tokį pat procesą sekiau ir Vilniaus miesto savivaldybėje, kur jis įvyko gerokai greičiau. Ir struktūra savivaldybės mažiau dėkinga, nei Seimo. Savivaldybėje daugiau atvirų erdvių, o Seimo struktūra iš principo yra kabinetinė, galima su kolegomis nesunkiai susiderinti, kurią dieną nori atsivesti augintinį. Techniškai tai yra paprasta“, – teigia I. Pakarklytė.