Reda su vipetais iš arčiau susipažino pradėjusi lankytis šunų parodose, dabar ji augina Lolą ir Kingą (veislynas „Kupleto“). Kai praėjusią žiemą Ramūnė Šulskienė turėjo trečią vipetukų vadą, prie jos planų prisidėjo ir Reda. Ne tik todėl, kad jos vipetas Smėlis (Barnesmore El Aguila, įsigytas Jungtinėje Karalystėje, gyvena su bendrasavininke Monika Kublickyte) yra Ramūnės šuniukų tėtis, bet ir dėl kitų priežasčių.

Šuniukų vados įvaizdis

Šunų daugyklų triukšmo fone rašyti apie šunų veislyno įvaizdžiu besirūpinančius veisėjus lyg ir nejauku. Bet kai matai Lietuvos kinologų draugijos (LKD) šunų veisėjų skelbiamas augintinių nuotraukas, filmuotus vaizdus, supranti: kalbėti ir rodyti atsakingų šunų veislynų patirtį būtina!
Vienoje feisbuko paskyroje šunų augintojai neseniai gyrė Ramūnę ir Redą už šaunią idėją – vardinius aplankus šuniukų kilmės dokumentams. Kam to reikia, jeigu paprasčiausią šuniuko skiepų knygelę žmonės laiko „kilmės dokumentu“?

„Kiekvienai vadai stengiamės sugalvoti kažką naujo. Vardiniai aplankai LKD išduotiems šuniukų kilmės dokumentams buvo Ramūnės idėja, o aš mielai padėjau ją įgyvendinti, tiek padarydama vados reklamą, tiek sukurdama kiekvienam šuniukui asmeninio aplanko viršelį,– šypsosi vipetų augintoja Reda Vengalytė.– Mudvi tikim, kad tokios smulkmenos džiugina naujųjų šeimininkų širdis, mes parodom, kaip mums rūpi mažyliai. Abi su Ramūne savo veisimo šuniukams paruošiame kraitelius, siuvame pavadėlius, parenkame žaislus – viliamės, kad tai suteiks džiaugsmo ir šeimininkui, ir jo šuniukui“.

Reda Vengalytė su Kingu
Foto: Asmeninis albumas

Nesibaigiantys džiaugsmai ar nelengvos pareigos?

Nors gali susidaryti nuomonė, jog maži šuniukai – nesibaigiančios linksmybės, šunų veisėjai kalba ir apie kitą medalio pusę, nes jie gerai žino, ką reiškia atsakingai planuoti, laukti ir užauginti vadą.
„Niekas nefotografuoja, kaip naktis leidi kartu su mažaisiais ir mamule jų guolyje... Kas porą valandų žiūri, ar visi pavalgydinti, ar „dirba“ pilvukai. Nefilmuoja sysiukų-kakiukų periodo, kuomet skalbimas, džiovinimas trunka kiaurą parą, – savo patirtimi dalijasi Ramūnė, pirmosioms šuniukų auginimo savaitėms išnaudojusi eilines atostogas darbe. – Ir ne vien buitis svarbu. Daug dėmesio turi skirti mažylių socializacijai, paruošti juos savarankiškam gyvenimui“.

Ramūnė pabrėžia ankstyvąją mažylių neurostimuliaciją (taikoma 3-14-tą šuniukų gyvenimo dieną), šuniuko nervų sistemos adaptaciją įvairiems dirgikliams. Vėliau – supažindinimas su įvairiais paviršiais, kvapais, garsais, žmonėms, gyvūnais, kelionėmis automobiliu.

Vipetų mažylis
Foto: Asmeninis albumas


Paklausta, kaip suderina šunų veisimą su gyvūnų gerove ir ką mano apie šuniukų „daugintojus“, veisėja atsidūsta: „Skaudus klausimas. Skaudi takoskyra. Pikta ir gėda dėl tų, kurie gyvena ne dėl šunų, o iš šunų. Deja, kol bus paklausa, bus ir pasiūla bet kaip, su bet kuo, po kiekvienos rujos pagaminti partiją į veislinius šuniukus panašių mažylių. O mes, veisėjai, kuriems svarbi selekcija, geriausių veislės savybių išsaugojimas ir toliau savęs klausim: koks mano tikslas? Ar galiu didžiuotis savo išveistais šunimis?“.

Šulskų namuose kalytės lepinamos. Pirmųjų šuniukų vadų jie sulaukė maždaug ketvirtaisiais kalyčių gyvenimo metais. Veisėja atkreipia dėmesį, kad jos vipečių gyvenimas labai aktyvus. Praėjus penkiems mėnesiams po pirmosios vados 2019 m. Europos Loure Coursing (Jauko persekiojimo varžybos – Red.) čempionate tarp daugybės bėgikų Lily užėmė vienuoliktą vietą. Praėjusią vasarą tarptautinėse Loure Coursing varžybose ant nugalėtojų pakylos stovėjo ne tik Lily, bet antrą bei trečią vietas užėmusios ir jos dukros Mūza ir Greisė.

„Tikiuosi ir kitus mažuosius „ferarius“, Tesos vaikus, pamatyti varžybose. Tesa yra įspūdinga bėgikė, Lietuvos, Latvijos ir Estijos jauko persekiojimo čempionė“, – ateities planais dalijasi Ramūnė.

Ramūnė Šulskienė
Foto: Asmeninis albumas


Kiekvienas šuniukas – tavo širdies dalelė

Fotografavo, filmavo augančius mažylius, suruošė jiems kraitelį ir vienoje žinutėje Ramūnė parašė: artėja ašarų metas.

„Kiekvienas šuniukas – širdies dalelė, o širdžiai neįsakysi – prisiriši prie tų padaužų. Ir nežinai, tik labai tikiesi, kad naujieji šeimininkai mylės juos ne mažiau už tave. Jau iškeliavusių iš mūsų namų šuniukų šeimininkams esu be galo dėkinga, kai matau, kokie laimingi ir mylimi jie auga. Tokių šeimininkų ateityje linkiu ir sau, ir visiems atsakingiems veisėjams“, – kalba Ramūnė Šulskienė.

Ji neįsivaizduoja, kaip reikėtų gyventi be šunų: „Savo šunims tu esi geriausias. Esi pasaulio centras. Tos akys, pilnos šilumos ir dėkingumo, nuolatos tave seka. Reikia jas pamatyti, kai rengiesi rūbus ir auniesi batus žygiui į laukus miškus... Kaip suspurda, kai atsegi pavadėlį ir vos spėji pamatyti jas, nuskriejančias su vėju. Tokiom minutėm atrodo, kad skrendi ir pats“.

Vipetas, Entuziastas Media nuotr.
Foto: Asmeninis albumas


Kai hobis tampa gyvenimo dalimi

Pasak Redos Vengalytės, kuri savo pirmąjį vipetą, kalytę Lolą, įsigijo 2011 metais, šunų auginimas ir veisimas tapo svarbia jos gyvenimo dalimi. Tai hobis, kuris nesibaigia išėjus iš šunų parodos ringo.

Šunų veisimas atveda į gyvenimą daug bendraminčių, kurie dažnai tampa ir gerais draugais.
„Šunys padėjo surasti geriausius draugus ir šunų bendrasavininkius, šie žmonės taip pat įneša didelį indėlį į šunų veisimo planus – didesnė dalis „Kupleto“ vadų iki šiol augo pas mano šuniukų savininkus ir už tai esu jiems labai dėkinga“, – sako vipetų gerbėja Reda.

Jos laikas, skirtas šunims, apima ne vien pasivaikščiojimus ir treniruotes, bet ir dalyvavimą šunų parodose. Nuo pat pradžių su augintine Lola parodose sekėsi neblogai, o suaugusi Lola dar ir viršijo lūkesčius, tapdama ne tik Baltijos šalių čempione, bet ir Tarptautine šunų grožio čempione.
„Lola išmokė mane, kad vipetai nėra tik šunys. Jie itin sumanūs ir randa būdą pasiekti tai, ko nori, – Reda neslepia susižavėjimo savo augintiniais. – Lola mūsų namuose karaliauja jau beveik dešimtmetį, o prieš trejus metus iš Jungtinės Karalystės pas mus atkeliavo ir Kingas. Jo vardas liko toks, kokį davė veisėja (kilmės dokumentuose Barnesmore King Of The Celts). Kingas savo vardą pateisina šimtu procentų: karališkai ramus, santūrus, nesuka galvos dėl menkniekių“.

Vipetas bėga
Foto: Asmeninis albumas


Su vipetais jai gera gyventi, nes šie šunys prisitaiko prie žmogaus gyvenimo ritmo ir besikeičiančių situacijų: „Jie mėgsta žmonių draugiją, bet neįkyri. Nors jie gimę bėgti ir geriausiai jaučiasi skriedami laisvi, šeimininko draugija jiems taip pat labai svarbi: ar tai būtų pasirodymas parodoje, ar žygis miške, ar vėlyvas pasivartymas lovoje“.

Klausydamasi Redos žodžių, Ramūnė priduria: „Vipetai yra švelnūs ir jautrūs, jie nepakenčia grubaus elgesio. Kaip tikri inteligentai jie neatsako agresija į šiurkštumą, tačiau užsisklendžia savyje. Jie nesistengia pataikauti, bet pavergia savo švelnumu, nuoširdumu ir meile visam pasauliui“.

Lietuvos kinologų draugija primena: balandžio 24-ąją kartu su savo mylimais šunimis švęsime visuotinę Šuns dieną.