Įsisiurbusią erkę vadina išimtimi: kitą savaitę erkes sutiksime dažniau

Erkių aktyvumo laikotarpis priklauso nuo aplinkos sąlygų. Drėgną ir šiltą aplinką mėgstantys voragyviai įprastai nubunda tik pajutę apie 5oC šilumą, todėl dažnas augintinio šeimininkas šaltuose žiemos pasivaikščiojimuose nė nesitiki jų sutikti.

Tačiau pasitaiko ir išimčių. Su viena jų susidūrė Žvėryno veterinarijos gydyklos veterinarijos gydytojas Mindaugas Rimkevičius.

„Užvakar mums atnešė neseniai žmonių priglaustą katę, kuri gyveno lauke, specialiai benamėms katėms statomuose nameliuose. Tačiau, kai toks šaltis, gyvūnai ieško, kur šilčiau. Dažnas ieško šilumos automobilių varikliuose, o ši gal rado kokią šieno kupetą ar rūsį, kuriame erkė sušilo, atsigavo ir įsisiurbė“, – svarsto veterinarijos gydytojas.

Jis pabrėžia, kad atvejis, kai esant tokiai žemai temperatūrai ir sniegui aptinkama įsisiurbusi erkė, klinikoje stebimas pirmą kartą, ir įprastai yra labiau tikėtinas lauke gyvenantiems augintiniams – veterinarijos gydytojui netekę girdėti, kad tai nutiktų naminiams augintiniams.

„Tai labiau išimtis, nei taisyklė – labai retas atvejis, kuriuo galime nusistebėti. Manau, kad dar šią savaitę augintinių šeimininkai gali būti ramūs, tačiau jau kitą savaitę pranešama temperatūra iki 8 laipsnių, o erkės tampa aktyvios dar nuo 0oC. Artėjant teigiamai temperatūrai, jau reikia saugotis, naudoti priemones nuo erkių“, – įspėja veterinarijos gydytojas.

Geriausia priemonė nuo erkių – individualus klausimas

Kalbant apie pasiruošimą erkių aktyvumo sezonui, M. Rimkevičius atkreipia dėmesį į tai, kad naudojamos priemonės suveikia neiškart. Pavyzdžiui, naudojant dirželį nuo erkių, turi praeiti bent kelios dienos, kol jis pradės veikti. Lašai ir tabletės suveikia greičiau, per 6–8 valandas.

Anot jo, augintiniams erkių sukeliamoms ligoms nesama jokios ilgalaikės prevencinės priemonės, o tik garantuojančios tam tikrą laiką galiojantį efektą – specialūs antkakliai, tabletės, lašiukai, pakabukai.
Katė

Tinkamiausią apsisaugojimo priemonę pasirenka kiekvienas šeimininkas, mat priemonių efektyvumas augintiniams gali būti skirtingas.

„Vienam gyvūnui labai gerai tinka apykaklė – šuniui uždedu, ir erkės jo nepuola, o kitam to efekto gali ir nebūti. Lašiukai labiau veikia visiems, su jais šiek tiek paprasčiau. Taip pat tabletės yra labai populiarios, jos veikia ilgesnį laiką – mėnesį arba tris. Tačiau jos skiriamos tik suaugusiems, vidutinio amžiaus gyvūnams, nes jauniems arba seniems gali pasireikšti pašalinis poveikis. Vis tiek tai yra cheminiai preparatai – nuodas, kaip į jį bepažiūrėsi“, – sako M. Rimkevičius.

Pasireiškus ligos požymiams, svarbu nedelsti: tik taip galima išgelbėti gyvūną

Augintinio kailyje aptikus erkę, veterinarijos gydytojas pataria ją ištraukti naudojant pincetą, suimant erkę kuo arčiau gyvūno odos ir traukiant sukamuoju judesiu prieš laikrodžio rodyklę. Traukiant ją tiesiai, tikėtina, kad erkė išsitrauks ne visa, ji nutrūks.
Erkė

Traukiant erkę, svarbu nesuspausti jos pilvelio, o ją išėmus – dezinfekuoti augintinio odą spiritiniu, jodo ar kitu dezinfekuojančiu tirpalu.

Taip pat svarbu pasirūpinti priemonėmis, kurios apsaugotų nuo pasikartojančių erkių įsisiurbimo. Didžiausiam efektyvumui pasiekti, veterinarijos gydytojas rekomenduoja derinti chemines ir biologines apsisaugojimo priemones, pavyzdžiui, naudoti ir lašiukus, ir erkes atbaidančius pakabukus.

„Vis dėlto, jei pastebėjote, kad po erkės įsisiurbimo pakito augintinio savijauta, nuotaika, dingo apetitas, šlapimas tapo tamsus, pakilo temperatūra, augintinis apatiškas, liūdnas, tuomet reikia kuo greičiau kreiptis į veterinarijos kliniką. Erkių sukeliamos ligos yra išgydomos, jei yra laiku diagnozuojamos. Jei augintiniui pasireiškia žaibinė ligos forma, kuri nėra laiku diagnozuojama, tai ne visada tokius gyvūnus pavyksta išgelbėti“, – perspėja M. Rimkevičius.