Lapkričio pabaigoje A. Pelegrimaitė-Naruševičė savo ūkyje organizavo pirmąjį avių ganymo egzaminą šunims. Ir buvo jau nebe dalyvė ar trenerė, o teisėja. Kad įgytų ganymo teisėjos kvalifikaciją, sėmėsi žinių kviesdama į Lietuvą ganymo specialistus iš įvairių šalių, rengdama seminarus, dalyvaudama stažuotėse. Iniciatyvą rodė pati. Išlaikė LKD dresuotojo egzaminus. Stažavosi pas tarptautinės kategorijos ganymo teisėjus. Tuo pačiu metu, padedama kolegų, vertė ir adaptavo Tarptautinės kinologų federacijos (FCI) patvirtintas ganymo testų ir egzaminų taisykles.

Ūkininkė ar šunų dresuotoja?

„Man sunkiai klijuojasi etiketės ūkininkė ar dresuotoja, nes abu apibūdinimai atitinka mano gyvenimo stilių. Gal aš esu „dvi, trys ir daugiau – vienoje“,– šypsosi gražioje sodyboje įsikūrusi Audronė. – Mano pagrindinė veikla yra ūkininkavimas, sūrių ir kitų pieno produktų gamyba, o avininkystė – mėgstama ūkio šaka. Avis laikau šunų mokymams ir jų ruošimui ganyti“.
Nuo mažens ją supo šunys ir kiti ūkio gyvuliai, nes vasaras leisdavo pas močiutę kaime. Jos įgyta specialybė (Gyvulininkystės technologijų bakalauras), turimos licencijos, mokymai ir visas gyvenimas susijęs su naminiais gyvūnais.

Rolando Basakirsko nuotr.


Prieš 19 metų ji rimčiau įsitraukė į kinologiją – su vokiečių avigane Citra lankė treniruotes Kaune, šunų dresūros ir sporto centre „Nasrai”. Šunų vikrumo varžybose (Agility) jai sekėsi, 2015 m. su borderkoliu Knutstas Trėja netgi dalyvavo Pasaulinėse šunų vikrumo varžybose.

Ir šiuo metu ji laiko 4 borderkolius: dešimties metų senjorę Trėją, ketverių sulaukusį pagrindinį ūkio šunį Hope ir du jauniklius – Fiji ir Blake, kuriuos taip pat moko ganyti.

Ir nors šunų vikrumo treniruotės bei varžybų jaudulys liko praeityje, nuo „šuniškų“ varžybų ji nenutolo. Dabar porą kartų per metus Audronė dalyvauja ganymo varžybose ir mokymuose Lenkijoje, džiaugiasi kaupdama patirtį ir galėdama ją perduoti savo mokiniams. Ji tiki, kad greit surengs bent nedideles ganymo varžybas Lietuvoje, o kad jos įvyktų, reikia labai nedaug – dalyvių. Tačiau dalyviams prieš egzaminą dar reikia išlaikyti specialų ganymo testą ir egzaminą.

Kokias avis ir kaip gano „keturkojai piemenys“?

Kad įvyktų treniruotė ar egzaminas, vien dalyvių negana. Būtinai reikia avių, o šio gėrio Audronės ūkyje tikrai pakanka. Nors laiko 28 škudų veislės avis, mėgsta išbandyti ir naujų veislių avis. Paskutinis pirkinys – Kamerūno avys. Greitos, vikrios, tikras iššūkis piemeniui. Kol kas su jomis niekam neleidžia dirbti, išskyrus šunis, kurių ganymo instinktai „užmigę”.

„Turiu įvairių fizinių savybių avių: lėtų, greitų ir labai greitų. Jų reikia, kad lėtesniems šunims pažadintų norą ganyti. Labai aktyviems ir energingiems galiu pasiūlyti ganyti lėtesnes avis, kad jos neskatintų noro vaikytis, o atvirkščiai – jį slopintų, priverstų šunis galvoti“, – apie avių ganymo plonybes pasakoja specialistė.

Rolando Basakirsko nuotr.


Šuniukams arba pirmąkart ganantiems suaugusiems šunims treniruoti pasitelkiamos mokytos avys, pratintos prie šunų.

„Jos pratintos ne taip, kad nebijotų šunų ir su jais pradėtų bičiuliautis, o taip, kad šuniui varant, eitų arba bėgtų nuo jo, bet ne chaotiškai išsilakstytų į visas puses,– Audronė vardija konkrečius pavyzdžius. – Naujų avių dresūra paprasta: aš pasitelkiu jau paruoštą ganyti šunį ir tuomet daug laiko mokymams neprireikia. Kai šuo taisyklingai gena avis, šios būna ramios, atsipalaidavusios ir greit perpranta, jog, varomos šuns, gali eiti tik ten, kur joms „nurodyta“.

Avių ir šunų gerovė: kaip suderinti?

Įdomu, ar ganymo treniruotėse ir egzaminuose yra užtikrinama avių bei „keturkojų piemenų“ gerovė, ar nekyla gyvūnams pavojų?

Jeigu jaunas šuniukas arba šuo laiko ganymo testą pirmą kartą, pageidautina, kad jis apskritai nebūtų matęs avių. Šalia būtinai stovi teisėjas ir asistentas, prireikus, jie padeda ne tik šuniui, bet ir vedliui – parodo, kaip elgtis vienu ar kitu atveju, nežalojant ir nekeliant streso avims, ir tuo pačiu kuo geriau atskleidžiant individualias šuns savybes. Dėl ganyme naudojamų draudimų ji atkreipia dėmesį, kad šeimininkui griežtai draudžiama muštruoti ar smurtauti prieš gyvūną, o šuniui varžybose draudžiama kąsti aviai, nebent leidžiama šiek tiek sugriebti neskaudžiai, nežalojant ir netraumuojant, jei avis priešinasi genama.

Rolando Basakirsko nuotr.


„Treniruotėse visada priverčia nusišypsoti tie šeimininkai, kurių šunys neturi arba paprasčiausiai yra sunkiau sužadinamas jų ganymo instinktas,– ganymo treniruočių patirtimi dalijasi Audronė. – Savo augintinius mylintys šeimininkai aptvare taip linksmai ir energingai šokinėja, trepsi ir visokiais būdais bando sudominti savo aviganį paginti tas aveles bent dešimtį centimetrų ir, jei tai pavyksta, laimės būna žymiai daugiau, nei išlaikius ganymo egzaminą. Jeigu šuo negano ir tos avytės kartu su šeimininko ambicijomis jam „vienodai šviečia“, tai bent šeimininkas išeina iš aikštelės su geromis emocijomis, išbandęs naują dalyką, labiau pažinęs savo šunį ir prasmingai praleidęs laisvalaikį gamtoje“.