Paklausta, ar tarp savo bendraamžių, kurioms kartais terūpi dailus manikiūras ar priklijuojamos blakstienos, ji nesijaučia balta varna, patikina taip nesijaučianti.

„Žinoma, aš taip pat rūpinuosi savo išvaizda, tik tai nebūna taip dažnai, kaip kad tenka rūpintis šunų kailiu. Šunų parodos ringe, kaip vedlė, aš privalau atrodyti tvarkingai, gražiai. Negaliu „nuvilti“ to, kurį išvedu į ringą“, – juokauja trijų šunelių šeimininkė Ingrida Samušytė.

Egidijaus Čėsnos nuotr.


Mergina sako, kad gyvenime viskas sukasi ratu – su manikiūro meistre ją suvedė šunys bei parodos, o jos plaukų kirpėja taip pat augina du šuniukus. Nuėjusi pas jas pasigražinti, daugiau kalbasi apie šunis, nei apie savo grožio procedūras.

Mergina neslepia, kad šunų kailio priežiūros priemonės yra brangesnės nei žmonių kosmetika: „Mes, ilgaplaukių šunų augintojai, esam šiek tiek pamišę dėl tos kosmetikos. Vis norisi, kad šuo atrodytų kuo geriau, todėl nemažai pinigų išleidžiam, kol atsirenkam, kas labiausiai tinka augintinio kailiui ir odai. Jei atsiranda kažkas naujo, vėlgi norisi išmėginti, vėl tenka leisti pinigus.“

Ši cu
Foto: Asmeninis albumas


Ji nėra šunų kailio kirpėja, tačiau planuoja ateityje to išmokti. Daug bendrauja bei mokosi iš savo šunų kirpėjos Evelinos Radzevičienės. Užtat ši cu kailio priežiūra ir šios veislės šunų paruošimu parodoms ji užsiima jau 10 metų.

Viskas prasidėjo nuo jos šuniuko veisėjos patarimų, vaizdo įrašų stebėjimo, dalyvavimo ši cu mylėtojų forumuose. Daug žinių bei patirties įgijo iš šunų kirpėjos bei ši cu veisėjos Eglės Vitkės, ją laiko viena geriausių ši cu kailio specialisčių Europoje.

Visada švarus, nesusivėlęs kailis bei tinkamos priežiūros priemonės – pasak Ingridos, ilgaplaukių šunų kailio priežiūros paslaptis paprasta: „Šuns kailis negali būti purvinas, jį reikia kasdien šukuoti. Jei nebus susivėlęs, nesusidarys sąvėlos. Kovodami su sąvėlomis neišpešiosite kailio sruogų, kailiukas išliks vientisas, plaukai gražiai kris. Be abejo, tinkamai parinktos kokybiškos kosmetikos priemonės padeda sumažinti vėlimąsi, bei jei patingėsite nuolat šukuoti, nepadės nei pati brangiausia kosmetika.“

Egidijaus Čėsnos nuotr.


Kaip visų dekoratyvinių ilgaplaukių šunelių kailį, taip ir ši cu kailiuko sruogas galima sukti ant specialių papiločių, kurios saugo kailį. Tuomet plaukai mažiau išsipurvina, neprisirenka šapų.
Į mišką su ilgaplaukiais šunimis eiti pasivaikščioti I. Samušytė nepataria, tačiau jos augintiniai laksto lauke po žolę. Svarbiausia po tokių pasivaikščiojimų kruopščiai iššukuoti augintinio kailiuką, jei reikia, išmaudyti. O jeigu nevedate augintinio į parodas, geriausia išvis jį apkirpti.

„Abu mano ši cu jau vyresni – aštuonių ir devynerių metų, į šunų parodas jų nebevedu, todėl kailis nukirptas trumpai. Turėjau vieną šuniukų vadą, bet įsitikinau, kokia tai didelė atsakomybė. Šiuo metu šunų neveisiu, mane labiau domina kitų šunų paruošimas ir pristatymas parodose“, – pasakoja Ingrida.

Pamačius šunų parodoje aplink dekoratyvinius šunelius tūpčiojančius priežiūros specialistus, o kartais ir visą „apšildančią grupę“, smalsu, ar daug laiko atima pasiruošimas parodoms.
„Ruošiant šunį parodai, jei jis susivėlęs, tai gali užtrukti, – atvirauja ilgaplaukių dekoratyvinių šuniukų gerbėja Ingrida. – Viskas prasideda parodos išvakarėse: šuo maudomas, tinkamai džiovinamas, kerpamas tiek, kiek leidžia veislės standartas, kailiukas gražiai ištiesinamas. Visa tai užtrunka 3-4 valandas išvakarėse, o parodos dieną prieš ringą prireikia bent valandos ar dviejų paskutiniams „štrichams“.

Egidijaus Čėsnos nuotr.


Ji visada svajojo pamatyti, kaip puoselėjamas šunų kailis senas kinologijos tradicijas turinčiose šalyse, ypač Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur šuns vedlys yra profesija, o ne šiaip mylimas hobis.

„Buvau nuvykusi į Jungtines Valstijas pas garsią vedlę, ši cu veisėją Michelle Jones. Ji bendradarbiauja su vienu garsiausių pasaulyje ši cu veislynų, – apie įgytą patirtį ir naujas žinias pasakoja Ingrida.– Daug ko išmokau, teko dirbti ne tik su ši cu, bet ir su kavalieriaus karaliaus Karolio spanieliais, ilgaplaukiais čihuahua, japonų činais. Turėjau neeilinę galimybę sudalyvauti pačioje didžiausioje ši cu šunų nacionalinėje parodoje, į kurią susirinko JAV, Brazilijos, Australijos, Serbijos, Lenkijos ši cu augintojai. Išklausiau seminarų ciklą apie šunų pristatymą parodose (hendlingas), kailio paruošimą, kasdienę priežiūrą. Visa tai organizavo patys veisėjai ir šunų kirpėjai.“

Sukaupusi dešimties metų ši cu auginimo ir demonstravimo parodose patirtį, įgijusi patirties užsienyje, mergina planuoja organizuoti seminarą Lietuvoje. Jos nuomone, tokių mokymų apie kailio priežiūrą vis dar trūksta, o jai svarbu, kad mylima šunų veislė parodos ringe atrodytų kuo geriau.

Be studijų universitete ir mylimų šunų priežiūros mergina džiaugiasi visomis galimybėmis keliauti, praleisti laiką su draugais, būti gamtoje, o nesenai atrado bėgimą.

„Pasirodo, galiu bėgti ne tik šunų ringe, bet ir įveikti penkis kilometrus! – šypsosi ši cu gerbėja. – Prieš pusmetį ir penki šimtai metrų atrodė iššūkis, o dabar džiaugiuosi, galėdama skaičiuoti kilometrus. Todėl sakau, kad sportinių batelių man dabar reikia ne vien šunims išvesti į lauką. Mes, šunininkai, turbūt esam nenuspėjami, kaip ir mūsų mylimi šunys“.