Pasak veterinarijos gydytojos O. Dubinkienės, kiekvienas šeimininkas privalo turėti savo augintiniui skirtą vaistinėlę, kurioje būtų svarbiausios ir pagrindinės medikamentinės priemonės.

Veterinarijos gydytoja pateikia svarbiausius dalykus, ką reikia turėti vaistinėlėje:

• Erkių traukiklis;
• Bintas;
• Kalio permanganatas;
• Jei šuo kam nors alergiškas – vaistai nuo alergijos;
• Žaizdoms tinkamas dezinfekuojantis skystis, geriausia – chlorheksidino pagrindu, nes yra labiau tinkamas gyvūno odai;
• Apsauginių ir gydomųjų savybių turintis balzamas arba tepalas pėdutėms;
• Vandenilio peroksidas;
• Angliukai;
• Vaistai nuo viduriavimo;
• Drėkinantys akių lašai.

Šios priemonės gali tapti itin reikalinga ir puikia pirmąja pagalba augintiniui sunegalavus ar susižeidus. Veterinarijos gydytoja plačiau aptarė pagrindines sveikatos problemas, su kuriomis gali susidurti kiekvienas naminį gyvūną auginantis šeimininkas.

Įbrėžimai, žaizdos, odos problemos

„Dažniausiai įbrėžimai pasitaiko šunims ant pėdų. Jei jie negilūs, nepūliuoja, dažnai gali užtekti tiesiog gydomojo tepalo, galima tepti specialiu tepalu arba balzamu, kurių pakaks žaizdai pagydyti. Jei praėjus kelioms dienoms rezultato nėra arba viskas eina blogyn – reikėtų kreiptis į veterinarijos gydytoją. Gyvūnui įsipjovus, geriausia žaizdą nuplauti chlorheksidino tirpalu, perrišti ir skubėti pas veterinarijos gydytoją, kadangi labai dažnai kraujuojančias žaizdas tenka siūti“, – teigia O. Dubinkienė.

Pasak gydytojos, pasitaikančius įkandimus derėtų gydyti tik su veterinarų pagalba. Kitaip įkandimai ima pūti bei pūliuoti. Sumuštus, pro langą iškritusius ar partrenktus gyvūnus taip pat reikia skubiai vežti į gydyklas, kadangi tai gali būti gyvybės ir mirties klausimas.

Dažniausias apsinuodijimas – žiurknuodžiais

Vedžiodami savo augintinį atviroje teritorijoje, galime nė neįtarti, jog šis uosto ar ėda nuodingas medžiagas. Pasak veterinarijos gydytojos, jei įtariate, jog jūsų gyvūnas suėdė nuodų, derėtų skubiai jį išvimdyti. Tam galima panaudoti vandenilio peroksidą.

„Po vėmimo arba, jei ir jo ir nėra, reikia pasirodyti gydytojui, kadangi peroksidas nėra palankus vaistas skrandžiui ir tikriausiai teks panaudoti vaistus jo gydymui, bet tai bet kokiu atveju yra geriau negu gydyti šunį nuo apsinuodijimo. Vienas dažniausiai pasitaikančių apsinuodijimų – žiurknuodžiais. Jeigu gyvūnas neišsivėmė, reikia skubėti į veterinarijos kliniką. Kačių vimdymas vandenilio peroksidu nėra saugus dalykas. Tyrimais įrodyta, kad jis gali sukelti net skrandžio audinių nekrozę, – sakė „Lesės“ klinikos gydytoja.

– Kai katės suėda kažką nepalankaus arba nevalgomo, pirmajai pagalbai labiau tinka tam tikros rūšies speciali pasta, skirta plaukams ir svetimkūnių šalinimui iš žarnyno. Sudavus pastą reikia stebėti ar katė jaučiasi geriau. Jei teigiamo efekto nėra – kreiptis į veterinarijos gydytoją. Įtariant apsinuodijimus chemija, augalais ar kitais nuodais, kurie vargu ar patys pasišalins iš organizmo, reikia skubėti į veterinarijos kliniką, nes svarbi kiekviena minutė“ – rekomendacijomis dalijosi O. Dubinkienė.

Viduriavimas – itin pavojingas

Pasak veterinarijos gydytojos, jei esate tikri, kad gyvūnas pradėjo viduriuoti nuo skanėsto arba naujo maisto – padėti gali vaistai nuo viduriavimo ir probiotikai, sveikatos pagerėjimas turėtų matytis tą pačią dieną, o pilnai gyvūnas turėtų pasveikti per 1-3 dienas. Jei taip neįvyko – kreipkitės į veterinarijos gydytoją. Važiuoti pas veterinarus tą pačią dieną reikėtų tada, kai išmatose pasirodo kraujas arba gyvūnas viduriuoja krauju, taip pat reikėtų skubėti pas veterinarą, jeigu gyvūnas vemia arba neėda, nelaka – dehidratacija gyvūnams tokia pat pavojinga kaip ir žmonėms.

„Smulkiems gyvūnams ir jaunikliams ir vėmimas ir viduriavimas yra labai pavojingi, kadangi jie greitai netenka skysčių ir maistinių medžiagų, reikalingų medžiagų apykaitai, mažėja gliukozės kiekis kraujyje, dėl ko viskas gali baigtis koma arba net mirtimi. Tokius gyvūnus svarbu nedelsiant vežti į veterinarijos kliniką“, – teigia O. Dubinkienė.

Šlapimo sistemos sutrikimai

O. Dubinkienė teigia, jog šlapinimasis neįprastose vietose dažniausiai susijęs su šlapimo sistemos problemomis. Neretai gyvūnams, kenčiantiems nuo šlapimo sistemos problemų, šlapinimasis sukelia skausmą, todėl geriau nedelsti ir važiuoti pas veterinarą. Kol laukiate vizito pas gydytoją, galima pabandyti surinkti gyvūno šlapimą tyrimams. Tiems, kas jau susidūrė su tokioms problemomis ir jos linkusios kartotis, reikėtų turėti specialiais granules šlapimo surinkimui, kurios supaprastina šlapimo paėmimą.

„Jeigu įtariate, kad šlapinimasis atsirado dėl streso, tada galima užsukti į artimiausia gydyklą arba veterinarijos vaistinę ir pabandyti kelias dienas naudoti raminamąsias tabletes arba feromonus bei stebėti gyvūno būklę“, – rekomenduoja O. Dubinkienė.

Nuo alergijų kenčia ir keturkojai

Pasak veterinarės, pastebėjus, kad augintinio akys paraudo, galima pabandyti jas atsargiai plauti su drėkinančiais akių lašais.

„Jeigu augintinio akys pūliuoja, jis negali atsimerkti, matomas kraujas, žaizdos ar paraudimas nepraėjo net ir panaudojus drėkinančius akių lašus, pasirodykite veterinarijos gydytojui. Nors daugelis žmogiškų akių lašų ir tinka, nerekomenduočiau eksperimentuoti, nes skirtingoms akių ligoms reikalingas skirtingas gydymas, o diagnozuoti jas namuose savarankiškai yra praktiškai neįmanoma“, – sakė „Lesės“ veterinarė.

Augintiniai, taip pat kaip ir žmonės, kenčia nuo įvairių alergijų. Stipresnės ar silpnesnės, jos sukelia gyvūnui didelį diskomfortą. Kartais greitai išsiaiškiname, kam augintinis yra alergiškas ir galime to išvengti, tačiau alergija gali atsirasti ir netikėtai. Ką daryti tokiu atveju? Pasak veterinarijos gydytojos, tokioje situacijoje gali padėti vaistai nuo alergijos, kuriuos taip pat rekomenduojama turėti vaistinėlėje.

Pirmoji pagalba įkirpus į nagą

„Kalio permanganatas arba specialūs milteliai gali būti naudojami kraujo sustabdymui, jeigu kerpant nagus jūs netyčia įkirpote nago gyvuonį. Sudrėkinkite ausų krapštuką vandeniu, apibarstykite kalio permanganatu ir pridėkite prie kraujuojančio nago. Labai svarbu, kad neliktų miltelių likučių, nes jie gali sukelti odos nudegimus. Jeigu savarankiškai kirpti nagus neįkerpant visgi nepavyksta, geriau šią procedūrą palikti profesionalams“, – rekomenduoja O. Dubinkienė.

Veterinarės teigimu, labai svarbu patiems neužsiimti savigyda. Dauguma žmonėms skirtų priešuždegiminių vaistų netinka gyvūnams arba jų toksinės dozės labai žemos. Tai reiškia, kad sudavus net ir nedidelį kiekį vaisto, galima apnuodyti savo augintinį, taip pat gali atsirasti kraujavimas virškinamajame trakte, dėl ko augintinis gali nugaišti.

„Labai svarbu atsiminti tai, kad mūsų ir gyvūno organizmai skiriasi, net katės ir šuns organizmai skiriasi, todėl, norint nepakenkti, geriau laiku kreiptis pagalbos. Jei negalite susisiekti su savo veterinarijos gydytoju, visada yra budinčios gydyklos, kurios noriai patars“, – sakė veterinarijos gydytoja O. Dubinkienė.