Moterį išgąsdinusi gyvatė nėra pavojinga
Vakarų Lietuvos gyvūnų priežiūros centro administratorė Gintarė Liutkuvienė praneša, kad pagalbos skambučio centras sulaukė pirmadienį ir prisipažįsta, kad iš pradžių buvo sunku patikėti tuo, ką girdi.
„Negalėjome patikėti, bet iš tikro, juk visko būna. Susisiekėm su pranešėja, kuri matė gyvatę, atvykome į jos butą ir gyvatę paėmėme. Kokiu būdu ji ten atsidūrė, pasakyti sudėtinga, tačiau, kaip žinia, panašių situacijų tikrai būna. Būna, pitonai ar žalčiai pasprunka iš žmonių terariumų ir per ventiliacijos angas ar sanitarinius mazgus patenka pas kaimynus“, – aiškina G. Liutkuvienė.
Vakarų Lietuvos gyvūnų priežiūros centro administratorė įtaria, jog šiuo atveju gyvatė taip pat bus iššliaužusi iš vieno buto ir patekusi į kitą, mat veiksmas vyko viename iš Klaipėdos daugiabučių namų. G. Liutkuvienė pastebėjo, kad apie gyvatę pranešusi garbaus amžiaus moteris atrodė sunerimusi, mat jos artimieji, kuriems mėgino apie tai pranešti, moterimi netikėjo.
„Šiuo metu gyvatė yra pas mus, vakar kaip tik paruošėme jai vietą gyventi. Tikimės, kad atsilieps tikrasis gyvatės šeimininkas. Tai nėra gyvūnas, kurį galima laikyti kaip šuniuką, kačiuką ar jūrų kiaulytę – jis turi specifinių poreikių, kuriems užtikrinti būtinos tinkamos laikymo sąlygos“, – pabrėžia G. Liutkuvienė.
Nors klaipėdietę gyvatė išgąsdino, žmonėms ji nepavojinga – tai vadinama pieninė gyvatė, natūraliai sutinkama Centrinėje ir Pietų Amerikoje, drėgnuose miškuose, tačiau mėgstama egzotinių gyvūnų laikytojų.
Pieninės gyvatės reikalauja atidaus auginimo
Pasirodžius informacijai apie klaipėdietės bute rastą gyvatę, ją patikslina egzotinių gyvūnų specialistas, biologas Gerardas Paškevičius, atkreipdamas dėmesį į tai, kad leidimas laikyti egzotišką gyvūną reikalingas tik tada, kai jis kelia pavojų žmogaus sveikatai ir gyvybei, o šiuo atveju taip nėra.
„Lietuvoje egzotinių gyvūnų laikymo namuose nekomerciniams tikslams tvarka nustatyta Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse. Jose aiškiai nurodyti atvejai, kuomet norint auginti egzotinį gyvūną namuose reikalingas specialus leidimas ir kokie reikalavimai tam leidimui gauti, taip pat prie šių taisyklių yra pridėtas draudžiamų laikyti gyvūnų sąrašas. Visiškai jokių leidimų nereikia, jeigu ketinama auginti gyvūną, nekeliantį pavojaus žmonių sveikatai ar gyvybei“, – pabrėžia G. Paškevičius.
Anot jo, šiuo atveju aptikta pabėgusi Sinalojos pieninė gyvatė (lot. Lampropeltis triangulum sinaloae) – tai yra visiškai nepavojingas roplys, amerikinis žalčiukas, kuris tik savo kūno spalva ir raštu imituoja nuodingąją koralinę gyvatę.
„Pieninės gyvatės – tikros pabėgimo meistrės, radusios mažiausią plyšį terariume – tikrai paspruks, todėl jas reikia labai atidžiai auginti. Negalima gąsdinti asmens, auginusio šią gyvatę, kažkokiais išgalvotais leidimais, tačiau baudą už gyvūno nepriežiūrą skirti galima, gal tuomet atidžiau uždarinės terariumą. Jeigu žmonės bus gąsdinami leidimais norint auginti egzotinius gyvūnus, tai gatvėse, miškuose, prieglaudose tokių gyvūnų kiekis tikrai išaugs, nes niekas nenori papildomų rūpesčių. O tada jau bus liūdna statistika. Linkiu ropliui kuo greičiau grįžti atgal į savo terariumą“, – sako biologas.
Tuo metu Egzotinių gyvūnų augintojų ir puoselėtojų asociacijos „Egaipa“ pirmininkas Edgaras Čepulkovskis pastebi, kad, tinkamai prižiūrint, tai nėra dažnai pabėgantys gyvūnai.
„Net ir pabėgus, egzotiniams gyvūnams tikimybė išgyventi yra labai menka. Kiekvienas augintojas tai žino ir maksimaliai užtikrina laikymo sąlygas. Taip, gyvūnas turi specifinius poreikius, bet lygiai taip pat, kaip ir komentare paminėti šunys ar katės. Baudos skirti už tai, jog gyvūnas pabėgo, taip pat negalima ir ji negali būti skirta. Rastas gyvūnas turi būti grąžintas savininkui“, – aiškina „Egaipa“ pirmininkas.
Laukinius gyvūnus miestuose dabar galima pamatyti dažniau
Tiesa, gyvūnų priežiūros centro darbuotojams su egzotiškais gyvūnais susidurti tenka nebe pirmą kartą. Kaip teigia centro administratorė, dar prieš trejetą metų teko vykti iš Nidos parsivežti gerozaurą – tai didžiulį driežą primenantis roplys. Tąkart gyvūnas atiduotas zoologijos sodui, kuris egzotiškam gyvūnui užtikrino reikiamas gyvenimo sąlygas.
G. Liutkuvienė atkreipia dėmesį į tai, kad šiomis dienomis laukinius gyvūnus miestuose galime pastebėti dažniau, todėl turime būti atsargesni.
„Šiuo metu yra karantinas – žmonės arba užsidarę, arba vaikščioja mažiau lankomose vietose. Kadangi gatvės lieka tuščios, o miestuose nebelieka žmonių šurmulio, čia apsilankyti išdrįsta laukiniai gyvūnai. Tenka girdėti, kaip Londone į miestą užeina elniukai, žmonės, anksčiau nematę šermuonėlių, sutinka juos kieme, miestuose pradeda vaikščioti lapės. Todėl, jei važiuojate automobiliu, sumažinkite greitį, kad nepervažiuotumėte gyvūnų. Jei matote gyvūną netoliese, neikite artyn, nesidarykite nuotraukų, nes galite jį išgąsdinti ir iššaukti netikėtą reakciją“, – perspėja G. Liutkuvienė.