Paklausėme penkių didžiausių mažmeninės prekybos tinklų Lietuvoje atstovų, kokios nuostatos dėl gyvūnų vedimosi į parduotuves jie laikosi. Nors argumentuojama, jog gyvūnai neįleidžiami dėl įstatymų, užtikrinančių maisto saugą, šiuose draudimas vestis gyvūnus galioja tik tais atvejais, kai prekybos vietoje atvirai ruošiamas ir gaminamas maistas. Prekybos vietose, kuriose prekiaujama supakuotu maistu, kliūčių vestis gyvūnus nėra, o tai iliustruoja ne vienas šalyje maistu prekiaujančių parduotuvių pavyzdys. Tad sprendimas įsileisti gyvūnus į parduotuvę – kiekvienos įmonės vidaus taisyklių klausimas.

„Maxima“ parduotuvėse įleidžiami tik šunys vedliai

Prekybos tinklo „Maxima LT“ atstovė ryšiams su visuomene Rima Aukštuolytė komentuoja, jog šiuo metu tinklo parduotuvėse įleidžiami tik šunys vedliai, o kitus šunis lankytojų prašoma palikti lauke.

„Mūsų prekybos tinkle augintiniai, dėl higienos reikalavimų, neskirstant šunų į didelius ar mažus, turi būti paliekami lauke. Išimtis dėl objektyvių priežasčių taikoma tik šunims vedliams. Negalime vertinti, ar sprendimas lauke palikti šunį yra saugus, tai – kiekvieno savininko sprendimas, nes tik jis geriausiai pažįsta savo augintinį. Mūsų prekybos tinkle vaizdo kameromis yra stebimas tik parduotuvės vidus“, – teigia R. Aukštuolytė.

Anot jos, tokią tvarką dėl augintinių prekybos tinklas yra nustatęs remdamasis Lietuvos higienos norma, kurioje teigiama, kad „maisto tvarkymo vietose neturi būti kačių, šunų ar kitų gyvūnų augintinių ir su maisto tvarkymu nesusijusių asmenų, kurie gali kelti grėsmę maisto saugai. Viešojo maitinimo įstaigose gyvūnai augintiniai gali būti laikomi teisės aktų nustatyta tvarka.“
Šuo vedlys

„Kitas svarbus aspektas – šimtų tūkstančių kasdien mūsų prekybos tinkle apsilankančių klientų poreikiai. Suprantame žmonių meilę gyvūnams, tačiau ne visiems mūsų klientams malonu matyti gyvūnus šalia maisto prekių. Be to, gyvūno elgesys ne visada gali būti prognozuojamas. Džiaugiamės, kad daugelis gyvūnus auginančių žmonių tai patys supranta ir jų nesiveda į parduotuvę. Jei klientas ateina su gyvūnu, apsauginis jį įspėja dėl mūsų tvarkos. Baudų tikrai jokių nėra skiriama“, – sako R. Aukštuolytė.

„Iki“ parduotuvėse jokiems šunims išlygos netaikomos

Prekybos tinklo „Iki“ rinkodaros vadovas Andrej Pometko aiškina, jog tinklui priklausančiose parduotuvėse griežtai laikomasi įstatymų, todėl jokiems šunims išlygos nėra daromos.

„Griežtai laikomės galiojančių įstatymų ir teisės aktų, todėl neleidžiame gyvūnų, nepriklausomai nuo jų dydžio, vestis į parduotuvę. Tikimės supratingumo iš gyvūnų šeimininkų kitų pirkėjų atžvilgiu. Apie tokią tvarką pirkėjus informuojame specialiais ženklais ant parduotuvių durų. Taip pat rūpindamiesi savo pirkėjų ir jų augintinių patogumu, parduotuvių prieigose esame įrengę specialias vietas su laikikliais, kur žmonės gali saugiai, gerai matomoje vietoje palikti savo keturkojus“, – aiškina A. Pometko.
Parduotuvė

Tiesa, DELFI ir anksčiau domėjosi prekybos centrų požiūriu į lankytojų atsivedamus augintinius. Įdomu tai, jog prieš dešimtmetį tuometinis „Iki“ atstovas spaudai Valdas Lopeta teigė, kad įsivesti naminius gyvūnus į prekybos salę galima, tik turi būti užtikrinama, kad jie neturės kontakto su produktais. Taigi, anksčiau rankose ar narvelyje laikomi gyvūnai buvo įleidžiami, o nedidelį gyvūną taip pat buvo galima įsivesti su pavadėliu.

„Norfoje“ į „rankinius šuniukus“ žiūri atlaidžiau, tačiau tikisi sąmoningumo

Norfos“ atstovas spaudai Darius Ryliškis aiškina, jog šunys prekybos centruose nepageidaujami dėl higienos ir dėl to, jog ne visiems žmonėms gyvūnai kelia teigiamas emocijas.

„Jei šuo didesnis, jis gąsdina kitus pirkėjus. Tam skirti šalia parduotuvių esantys stulpai, prie kurių augintinius galima pririšti. Į mažus, rankinius šunelius žiūrime atlaidžiau, jei jie nekontaktuoja su produktais. Vis dėlto, šuo juk gali ir palaižyti, ir gamtinius reikalus atlikti parduotuvėje – tai nehigieniška. Kai kurie žmonės bijo šunų ir pirkėjams tai gali atrodyti nepriimtina. Kreipiame dėmesį į pirkėjų interesus ir higienos normas“, – aiškina D. Ryliškis.

Paklaustas, ar būtų galima ateityje įsivaizduoti gyvūnams draugiškus prekybos tinklus, „Norfos“ atstovas spaudai atsako, jog tai vargu ar pritaikoma, mat prieštarautų šalyje galiojančioms higienos normoms.
Gyvūnai darbe

„Juk yra maistas parduotuvėse – tada dėl gyvūnų gerovės tektų atsisakyti žmonių gerovės, rizikuoti kažkokiomis ligomis. Mano nuomone, to neturėtų būti. Gal ir sakoma „draugiška gyvūnams aplinka“, bet juk yra žmonių, kurie šunų bijo. Tada gyvūnams draugiška aplinka taptų nedraugiška žmonėms. Kalbant apie parduotuves, pirmiausia galvojame apie žmogų, o jau paskui apie visa kita“, – teigia D. Ryliškis.

Prekybos tinklų siūlymas palikti augintinius lauke priimtinas ne visiems šunų šeimininkams – juk nežinia, kas gali nutikti be priežiūros viešoje vietoje paliktam augintiniui, o tai kelia nerimą. Tačiau „Norfos“ atstovas spaudai aiškina, jog dėl augintinių saugumo parduotuvėse veikia saugos kameros, dirba apsaugos darbuotojai. D. Ryliškis pabrėžia, kad iš parduotuvių lankytojų tikimasi sąmoningumo ir prašoma augintinius palikti lauke.

„Rimi“ parduotuvėse gyvūnai neįleidžiami dėl maisto saugumo

Tuo metu tinklo „Rimi Lietuva“ viešųjų ryšių vadovė Giedrė Buivydienė teigia, jog šio tinklo parduotuvėse jokie gyvūnai nepageidaujami, nes gali kelti grėsmę maisto saugai.

„Siekiant užtikrinti parduodamų maisto produktų kokybę ir saugumą, gyvūnai į „Rimi“ parduotuves nėra įleidžiami. Dalis maisto parduotuvėse yra atviras ir parduodamas nesupakuotas savitarnoje: tai sveriamos salotos „Rimi“ salotų baruose, sušiai, karštas maistas, šviežia duona, bandelės ir panašiai. Apgailestaujame dėl pirkėjų patiriamų nepatogumų, tačiau tokia praktika vadovaujamės maisto produktų saugumo užtikrinimui“, – aiškina G. Buivydienė.
Daržovės parduotuvėje

Anot jos, gyvūnus pirkėjai gali palikti prie parduotuvės. G. Buivydienė prideda, jog pirkėjų saugumui parduotuvių prieigos ir aikštelės yra stebimos vaizdo kameromis, tad šunų šeimininkai palikdami augintinius vienus gali jaustis ramiau.

Į „Lidl“ parduotuves įleidžiami tik šunys vedliai

O kaip į augintinius reaguojama prekybos tinklo „Lidl“ parduotuvėse? „Lidl Lietuva“ komunikacijos vadovas Valdas Lopeta aiškina, jog gyvūnai į prekybos sales neleidžiami, išskyrus išimtis.

„Parduotuvės vidaus taisyklės į prekybos salę augintinius įsivesti ar įsinešti draudžia dėl higienos normų ir saugumo. Esant tokiai situacijai, apsaugos darbuotojas mandagiai paaiškina pirkėjui situaciją bei įmonės vidaus taisykles. Augintinius galima palikti pririštus prie parduotuvės, kur teritorija yra stebima vaizdo kameromis.

Be to, išimtis yra taikoma, jei parduotuvės lankytojui yra būtina šuns vedlio palyda. Tokiu atveju asmuo gali apsipirkti parduotuvėje kartu su augintiniu“, – aiškina V. Lopeta.

Imtis pokyčių trukdo ne įstatymai, o asmeniniai įsitikinimai

Pagal Lietuvos teisės aktus, kačių, šunų ir kitų augintinių, kurie galėtų kelti grėsmę maisto saugai, negali būti vietose, kuriose ruošiamas ir tvarkomas maistas. Vis dėlto, galima pastebėti, jog kai kurios maistu prekiaujančios vietos deklaruoja gyvūnams draugišką poziciją, pavyzdžiui, „Benedikto turgus“, specializuota sūrių parduotuvė „Say Cheese“, šviežios mėsos parduotuvė „Gegio stalui“, sveriamo ekologiško maisto parduotuvė „Alpana Unpacked“ ir kitos. Tad kodėl vienoms prekybos vietoms įstatymai trukdo, o kitoms – ne?
Šuo parduotuvėje

Kaip aiškina projekto „Draugiški gyvūnams“ vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė, įstatymai įsileisti gyvūnų į parduotuves, kurių salėje nevyksta gamybos procesai, nedraudžia, tad prekybos tinklų pozicija labiau sietina ne su įstatyminės kliūtimis, o jų pačių pozicija.

„Gyvūnų būti negali maisto tvarkymo vietose, tad ir kavinės, turinčios atvirą virtuvę, negali jų įsileisti. Visoms kitoms vietoms nėra jokių kliūčių, nebent tik asmeniniai nusistatymai. Jei prekės supakuotos, vietoje nevyksta jokie gamybos procesai, tuomet ir parduotuvėms įsileisti keturkojus kliūčių nėra. Prekybos centrai vadovaujasi daugiau asmeniniais įsitikinimais nei teisės aktais, bando įtikti didesnei daliai lankytojų ar atsižvelgti į prekybos centre veikiančių parduotuvių savininkų nuomones“, – aiškina ji.

B. Vaitiekūnaitė-Pliuskė įvardija, jog šiuo metu gyvūnams draugiškų vietų žemėlapyje yra beveik 1000 kavinių, viešbučių, parduotuvių, bibliotekų, paplūdimių, sporto klubų ir kitų vietų Lietuvoje, kuriuose galima lankytis kartu su augintiniais. Pastaruoju metu įsitraukia ir daugiau prekybos centrų.
Gyvūnai darbe

„Pavyzdžiui, „Go9“ prekybos centras labai draugiškas gyvūnams ir tikrai yra pavyzdys kitiems. Prekybos centras „Ozas“ taip pat priima su augintiniais, bet dėl oficialaus priklausymo mūsų projektui dar vedame derybas. Greitu metu sužymėsime savo lipduku ir geležinkelio stotis“, – planais dalijasi pašnekovė.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovė spaudai Jurgita Savickaitė taip pat patvirtina, jog sprendimas įsileisti gyvūnus į parduotuvę yra įmonės vidaus taisyklių klausimas.

„Sprendimą dėl to, kokios politikos gyvūnų augintinių atžvilgiu laikytis, priima pati įmonė – kavinė, restoranas, prekybos centras ar vienam tinklui priklausančios parduotuvės. Gyvūnų augintinių neturi būti ten, kur tvarkomas maistas, nes gyvūnas gali užteršti maistą ar būti patogeninių mikroorganizmų pernešėju ir taip bus pakenkta maisto saugai. Visais kitais atvejais – propaguoti gyvūnams draugišką politiką ar ne, yra įmonės vidaus taisyklių klausimas“, – aiškina J. Savickaitė.