Padavėjos elgesį vadina nemandagiu: liepė dingti, metė telefoną

Viskas prasidėjo nuo to, jog ankstyvą antradienio rytą su draugu ir šunimi vaikštinėjusi Inga panoro stabtelėti Didžiojoje gatvėje įsikūrusiame „Čili pica“ restorane ir pasiimti gėrimų. Ant durų ji nepastebėjo jokio ženklo, įspėjančio, kad šunys nepageidaujami – čia buvo tik restorano darbo laikas ir įspėjimas, kad patalpos stebimos vaizdo kameromis. Mažą keturkojį tuo metu Inga laikė ant rankų.

„Įėjus mus pasitiko padavėja, kuri iškart pareiškė, kad yra alergiška šunims ir mūsų neaptarnaus, kad tai viešojo maitinimo įstaiga ir šunis vestis draudžiama. Todėl išėjau į lauką. Pasakė, kad lauke irgi neaptarnaus, nors staleliai stovėjo, sėdėjo jaunimas. Likau sėdėti lauke, o draugas vienas nuėjo prie baro – principingai neaptarnavo ir jo, nes „su šunimi“. Maža to, neaišku, dėl kokių priežasčių, stvėrė iš draugo rankų mobilųjį telefoną ir sviedė į žemę“, – konfliktą prisimena restorano lankytoja.

Ingos augintinis

Ingai atėjus pažiūrėti, kas vyksta, jai buvo „pasakyta dingti iš čia su šunimi“. Susidūręs su tokiu aptarnavimu, Ingos draugas tuoj pat iškvietė policiją.

„Ten buvo kažkas nesuvokiamo. Parašėme administracijai, laukiame, ką atsakys. Suprantu, kad buvo ankstyvas metas, 4 valanda ryto, darbuotojai pavargę, bet tai ne priežastis elgtis nekultūringai. Man sakė: aš jūsų neaptarnausiu, nenoriu, jūs man nepatinkate“, – piktinasi Inga.

Nemalonia patirtimi Inga pasidalino savo feisbuko paskyroje ir čia sulaukė nuostabos: kiti šunų šeimininkai pareiškė, kad kituose Vilniaus mirkrorajonuose įsikūrę to paties vardo restoranai gyvūnams neturi jokių priekaištų.

Deja, patys restoranų tinklo atstovai į iškilusį konfliktą nesiteikia reaguoti. Į DELFI žurnalistų klausimus dėl incidento ir augintinių vedimosi į restoranus politikos, pateiktus ir raštu, ir žodžiu, jie neatsakė.

Sprendimą, ar įsileisti augintinius, priima pačios įstaigos

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai DELFI patvirtino, kad liepos 30 d. apie 5.06 val. gautas pranešimas, kad Didžiojoje gatvėje viename iš įsikūrusių restoranų, pasak pranešėjo, buvo sugadintas jam priklausantis turtas (mobilaus ryšio telefonas). Dėl įvykio pradėtas tyrimas.

Vis dėlto, netiesa, kad augintinių į viešojo maitinimo įstaigas negalima vestis – tai priklauso nuo kiekvienos įstaigos vidinio sprendimo, o augintinių vedimosi į viešas vietas tvarką nustato šalies įstatymai.

Lietuvos higienos normoje „Maisto higiena“ rašoma, kad „maisto tvarkymo vietose neturi būti kačių, šunų ar kitų gyvūnų augintinių, kurie gali kelti grėsmę maisto saugai. Viešojo maitinimo įstaigose gyvūnai augintiniai gali būti laikomi teisės aktų nustatyta tvarka.“

Gyvūnų augintinių (šunų, kačių, šeškų ir kt.) laikymo viešojo maitinimo įmonėse tvarka apibrėžta Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakyme dėl gyvūnų augintinių laikymo viešojo maitinimo įmonėse tvarkos.

Sprendimą, ar viešojo maitinimo įmonė įsileidžia augintinius, priima pati įmonė. Jos administracijai tenka atsakomybė įvertinti, ar gyvūnai lankytojams nekelia grėsmės. Taip pat ji sprendžia, kaip elgtis, kai lankytojai į salę atsiveda savo augintinius arba kai pati viešojo maitinimo įmonė ne maisto tvarkymo vietoje laiko gyvūnus.

Pasitikrinti, kokiose kavinėse, viešbučiuose, parduotuvėse ir kitose viešose vietose šeimininkai gali lankytis kartu su augintiniais, galima VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ projekto puslapyje draugiskigyvunams.lt Šiuo metu joje registruota daugiau nei 900 gyvūnams draugiškų vietų visoje Lietuvoje: 353 kavinės, 404 viešbučiai, 5 paplūdimiai ir 188 kitos vietos.