Užšokęs ant pečių, lapiukas užkariavo moters širdį

Pirmosios Fokso gyvenimo dienos buvo be galo vienišos ir liūdnos – vos kelių dienų mažylis buvo paliktas vienas. „Laukinės Lesės“ darbuotojai stebėjo lapiuką apie parą laiko, tačiau nebuvo jokių ženklų, kad pas mažylį grįžtų tėvai. Kadangi jaunikliui buvo reikalinga intensyvi priežiūra, buvo akivaizdu, kad, likęs vienas, lapiukas neišgyvens.

Prieglaudoje jis augo maitinamas iš buteliuko, miegodavo lovoje kartu su prieglaudos vadovu Karoliu Kulikausku – taip pamažu gyvūnas ir sustiprėjo. Nuo mažens pripratęs prie žmogaus, prijaukintas lapiukas nebegalėjo grįžti į laukinę gamtą, todėl tapo aišku, kad jam reikės namų. O jų ilgai laukti nereikėjo.
Lapiukas Foksas rado naujus namus

Lapiuku susižavėjusi Marija nuo pat pradžių sekė gyvūno gelbėjimo istoriją internete, o netrukus įkalbėjo vyrą kartu aplankyti lapiuką.

„Labai norėjome jį pamatyti. Iš pradžių net minčių nebuvo pasiimti jį į namus – juk tai laukinis gyvūnėlis. Nežinojau, kaip jam seksis sutarti su mano šunimis. Pasiėmėme lauktuvių, išvykome į Kauną. Karolis pakvietė užeiti į voljerą, o lapiukas užšoko man ant pečių, tada ant galvos. Jūs net neįsivaizduojate, koks buvo įspūdis! Aš savaitę negalėjau atsigauti, sėdėjau ir į vieną tašką žiūrėjau. Vyras pamatė ir pasakė: pasiimkime lapiuką“, – juokiasi moteris.

Šeima stengiasi daryti viską, kad lapiukas būtų laimingas

Netrukus Marijos kieme, prieš virtuvės langus, iškilo didelis voljeras. Naujam šeimos nariui reikėjo daug vietos, tad Marija pasirūpino, kad jos Foksui netrūktų.
Lapiukas Foksas rado naujus namus

„Dabar einu į virtuvę kavos atsigerti, o lapinas pribėga pasižiūrėti. Čia jis turi daug erdvės, bėgioja. Ir su šunimis gerai sutaria – lapinui šunys įdomūs. Pas mus jis praleido jau pusantro mėnesio ir labai pasikeitė, priprato, apsiramino. Dienos metu daugiau miega, o naktį jis vis kažkuo užsiėmęs. Kai grįžtu po darbo, džiaugiasi ir sveikinasi kaip šuniukas. Bandėme šukuotis, uždėjome antkaklį, laukiame, kol pripras prie jo“, – įspūdžiais dalinasi Marija.

Vis dėlto, lapiuko namuose moteris negalėtų įsivaizduoti – šis labai mėgsta šokinėti, todėl kambariuose sukeltų daug netvarkos.

„Kai žiūriu į lapiuką, man labai gaila, kad jo gyvenimas taip susiklostė. Todėl pabandysime vieną dieną su juo išeiti iš voljero ir su pavadėliu išvesime pasivaikščioti į mišką. O kol kas į voljerą prinešame eglių šakų iš miško, kad jis nepamirštų savo namų kvapo. Lapiukas – mūsų šeimos narys, ir mes pasistengsime, kad jo gyvenimas būtų kuo gražesnis“, – teigia Marija.
Lapiukas Foksas rado naujus namus

Laukiniai gyvūnai gelbėjami tik išskirtiniais atvejais

Išgelbėtas lapiukas yra skiepytas ir kastruotas, gautas leidimas jį laikyti nelaisvėje. Vis dėlto, „Laukinės Lesės“ vadovas Karolis Kulikauskas pabrėžia, kad lapės ir kiti laukiniai gyvūnai yra laukinės gamtos dalis, o žmogus į ją gali kištis tik išimtiniais atvejais.

„Toks atvejis buvo ir Fokso. Lapiukas buvo stebėtas parą laiko, ar tikrai nėra tėvų, ir tik įsitikinus, kad jų nėra, buvo nuspręsta lapiną priimti į mūsų globą“, – aiškina jis.
Lapiukas Foksas rado naujus namus

Vis dėlto, K. Kulikauskas pataria pavasarį nevaidinti gelbėtojų ir negelbėti jauniklių – anot jo, visada netoliese yra tėvai, tad jie ir pasirūpins jaunikliais, o jei ne, gyvūnus reikia stebėti ilgesnį laiką, kad tuo galėtume įsitikinti.

Žinoma, laukiniams gyvūnams geriausia gyventi natūralioje gamtoje. Todėl Lietuvoje laukiniai gyvūnai leidžiami laikyti nelaisvėje tik išskirtinais atvejais – tai edukacinių, nykstančių rūšių išsaugojimo, gyvūnų, kurių kilmė neaiški ir gelbėjimo tikslais. Šio lapiuko atvejis buvo išskirtinis, nes jis buvo paliktas ir gyvūnui reikėjo pagalbos – vienas jis nebūtų išgyvenęs.

Be to, norint auginti laukinį gyvūną, būtina gauti leidimą iš Aplinkos apsaugos agentūros. Leidimų išdavimo tvarka nustatyta Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse.