Vilniečiui trūko kantrybė: šunis dauginanti kaimynė aplinkinius kankina jau 6 metus

Kaimynės gyvenimo būdas vilnietį varo iš proto jau 6 metus. Vyras skundžiasi, kad Vilniuje, Kalvarijų gatvėje, jo kaimynė prastomis sąlygomis laiko būrį šunų – iš voljerų sklinda baisi smarvė, o nesibaigiantis lojimas neleidžia pailsėti nei dieną, nei naktį. Šiandien kaimynystėje be pertraukos kiauksi 9 šunys, kuriuos moteris daugina: nors pareigūnai ne kartą jai skyrė baudas, šios moters niekas nesustabdo.

Su kaimyne kovoja jau 6 metus: situacija tik blogėja

Prieš 6 metus Viktoro (redakcijai vardas žinomas) kaimynė turėjo 3 šunis – vokiečių aviganį ir porą mišrūnų. Vyras tąkart mėgino su kaimyne susitarti geruoju, tačiau nė neįtarė, kad, bėgant metams, situacija darysis tik dar labiau nepakenčiama.

„Kai ji turėjo tik 3 šunis, bandėm šnekėtis, geruoju susitarti, kad gyvūnai netrukdytų savo lojimu. Kentėjome. Kai žmona pastojo, bandėme vėl kalbėtis šia tema. Atėjo laikas žmonai gimdyti, atrodo, kaimynė išgirdo mus, sakė, kad viską supranta ir bandys šunis atiduoti į kaimą. Laikas ėjo, vaikas gimė, bet situacija nesikeitė. Šunys loja dieną naktį. Kalbėjomės dar kartą, bet, deja, niekas mūsų negirdėjo – mes kentėjome“, – sako Viktoras.

Kaimynės reakcija, panašu, buvo priešinga, nei kad buvo galima tikėtis: konflikto ji ėmėsi „spręsti“ į savo namus priimdama dar daugiau šunų.

„Laikui bėgant, atsirado dar vienas šuo – labradoras. Situacija blogėjo, triukšmo daugėjo, iš voljero smirdėjo, nes fekalijų niekas netvarkė. Praėjus 3–4 mėnesiams, atsirado dar ir labradoro patelė. Kalbėjomės su kaimyne – ši atkirto: ką aš padarysiu su tais šunimis? Mes apsipykome su ja, daugiau nėjome. Neradę bendros kalbos, kreipėmės į savivaldybę“, – aiškina vilnietis.

Atvykus pareigūnams, kurį laiką kaimynystėje buvo ramu, bet po poros savaičių problema sugrįžo. Šeima vėl kreipėsi į savivaldybę, rašė protokolą. Anot vilniečio, iškvietus pareigūnus, kaimynė gavo įspėjimą. Situacija kartojosi: vyras vėl kvietė pareigūnus, tad šįkart jie išrašė moteriai baudą.

„Gavusi baudą, perkėlė šunis keliais metrais toliau nuo mūsų lango. Lojimas buvo tylesnis, bet vis tiek trukdė. Laikas ėjo, labradorai augo, kalytei prasidėjo ruja, gimė maži šuniukai – pernai ji juos pardavė. Šiemet kalytė atsivedė 4 šuniukus, kol kas jų niekam neatidavė. Mačiau feisbuke jos draugės talpintus skelbimus, kad parduodami 4 labradorai. Pati šeimininkė nenori viešintis, kad parduoda“, – piktinasi vyras.

Triukšmas ir smarvė – ne vienintelės problemos, kankinančios vilniečio šeimą. Anot jo, kiekvieną pavasarį ir vasarą jie kenčia nuo blusų, kuriomis „pasidalina“ neprižiūrimi kaimynės šunys: tai patvirtina ir gydytojai, apžiūrėję šeimos narius.

Šunų šeimininkė jokios problemos nemato: nežada nieko keisti

Susisiekus su feisbuke skelbimus talpinančia mergina, ši nurodė telefono numerį, kuriuo atsiliepė Viktoro kaimynė. Pati mergina, platinanti skelbimus, teigia gyvūnų neturinti ir su šia veikla niekaip nesusijusi, neva tik padeda kaimynei.

Kaimynė patvirtino, kad pardavinėja šuniukus – šiuo metu turi vieną patelę. Šuniukus ji parduoda po 250 eurų ir tvirtina, kad šie – skiepyti ir ženklinti, turintys kilmę patvirtinančius dokumentus (kaip vėliau paaiškėjo, tai netiesa). Įprastai kilmingi šios veislės šuniukai veislynuose parduodami vidutiniškai už 410–810 eurų.

Paminėjus, kad sulaukta skundų iš kaimyno, moteris nesutriko: ji atsako, kad kaimynas „pats nežino, ko nori“, o jos gyvūnai jokio triukšmo nekelia.

Moters teigimu, kaimynas su ja dažnai pykstasi dėl įvairių smulkmenų, o šiuo atveju ji nemato nei problemos sprendimo, nei pačios problemos – šunų šeimininkė nežada su kaimynu leistis į jokius kompromisus.

Paaiškėjo, kad kaimynė šuniukus daugina nelegaliai

Lietuvos kinologų draugijos atstovė Aurelija Staskevičienė patikslina, kad jų duomenų bazėje minėtos veisėjos nėra. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenų bazėje moters veikla taip pat neregistruota.

A. Staskevičienė pabrėžia, kad Lietuvos kinologų draugijos veisiamiems šunims atliekami DNR tyrimai, privalomieji sveikatos tyrimai, visi šunys turi būti įvertinti parodose – tik tada jie gali (arba negali, jei neatitinka standarto) būti veisiami. Taip pat jie turi būti paženklinti integriniu grandynu ir turėti kilmę liudijančius dokumentus.

„Tokia daugintojų veikla pirmiausia pavojinga šuniukų sveikatai. Tokius šuniukus įsigiję pirkėjai patiria ne tik finansinių nuostolių, bet ir emocinių sukrėtimų. Šunys nugaišta, kenčia dėl ligų ir elgsenos problemų, tenka ilgai gydyti, koreguoti elgesį. Su nelegaliais daugintojais pirmiausia kovojame šviesdami visuomenę“, – teigia A. Staskevičienė.

Kaimynės elgesiu pasiskundęs Viktoras teigia, kad dėl šios problemos ne kartą kreipėsi į savivaldybę ir policijos pareigūnus. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas Paulius Radvilavičius, paprašytas pakomentuoti šį atvejį, atsako, kad gyvūnų gerovės apsaugos klausimai tik palyginti nedidele dalimi susiję su policijos kompetencija, teisiniais įgaliojimais ir galimybėmis užtikrinti konkrečius rezultatus šioje srityje.

Jis įvardija, kad į policiją svarbu kreiptis dėl žiauraus elgesio su gyvūnais (kankinamų, sužalotų ar nužudytų gyvūnų), kadangi už jį numatyta ne tik administracinė, bet ir baudžiamoji atsakomybė. Šiuo atveju žiauraus elgesio su gyvūnais nepastebima, o dėl netinkamų gyvūnų laikymo sąlygų turėtų būti kreipiamasi į savivaldybes.

Pagal Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 4 punktą, „iš gyvūnų savininkų ar laikytojų, kurie kankina gyvūnus, žiauriai elgiasi su jais, teismo sprendimu gyvūnai gali būti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka konfiskuojami“.

„Pagal kompetenciją ir turimas galimybes, policija reaguoja į iškvietimus dėl netinkamo gyvūnų laikymo tik išskirtiniais, konkrečiai apibrėžtais atvejais, ir gali dalyvauti sprendžiant jų gerovės klausimus tais atvejais, jei kyla pavojus gyvūno gyvybei, žalojama jo sveikata ar būtina užtikrinti viešąją tvarką“, – teigia P. Radvilavičius.

Savivaldybės patikrinimų metu pažeidimų nenustatyta

Savivaldybių teritorijose gyvūnų laikymo taisykles nustato ir kontroliuoja jų įgyvendinimą savivaldybių administracijos, tad dėl pažeidimų (pavyzdžiui, netinkamo vedžiojimo viešose vietose, gyvūnų keliamo triukšmo poilsio metu, higienos stokos sklindančių kvapų, perteklinio gyvūnų laikymo daugiabučiuose ar bendro naudojimo patalpose) reikia kreiptis į savivaldybę.

Vilniaus miesto savivaldybės Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Andžej Dinikis teigia, kad, saugant asmens duomenų privatumą, atskleisti informacijos apie taikytas ar netaikytas poveikio priemones jis negali.

„Viešosios tvarkos skyrius tikrai ne kartą yra vykdęs patikrinimus, kurių metu nustatyta, kad voljeras švarus, gyvūnai prižiūrėti, vakcinuoti. Pareigūnams būnant šunys nelodavo nei ant jų, nei ant praeivių. Mūsų žiniomis, skundus gaudavo ir teritorinis policijos komisariatas, todėl nežinome visų atvejų ir priimtų sprendimų“, – situaciją komentuoja A. Dinikis.

Jis primena, kad gyvūnų laikymo tvarką nustato gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus patvirtintas Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosios vietovėse tvarkos aprašas.

O pastebėjus netinkamomis sąlygomis laikomą gyvūną, negalintį pasislėpti nuo nepalankių klimato sąlygų, sulysusį, kenčiantį alkį ar troškulį, kenčiantį nuo sužalojimų ar ligų, VMVT pataria kreiptis į teritorinius VMVT padalinius, skambinti visą parą veikiančiu nemokamu telefono numeriu 8 800 40 403 arba internete užpildyti elektroninę pranešimo formą.