Renkantis gyvūnų viešbutį, svarbu žinoti garantijas

Kokius pasirinkimus šiai dienai turi gyvūnų šeimininkai, vykstantys į kelionę ir neturintys galimybės gyvūno pasiimti kartu? Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos (LGTAO) vadovė Brigita Kymantaitė įvardija du galimus pasirinkimus. Pirmuoju atveju dėl laikino gyvūno pasaugojimo galima tartis su giminaičiais ar draugais, antruoju – naudotis viešbučių paslaugomis.

„Dėl viešbučių pasirinkimo – reikėtų domėtis rekomendacijomis. Reikia apsvarstyti dalykus, kurie pačiam savininkui yra svarbūs dėl augintinio priežiūros: kur jis nori, kad augintinis būtų laikomas – namuose ar voljere, ar gali būti leidžiamas kontaktas su kitais šunimis, kas vedžios augintinį ir kiek laiko“, – teigia B. Kymantaitė.

Taip pat ji pabrėžia, kad būtina išsiaiškinti savo garantijas tuo atveju, jei gyvūnui viešbutyje kas nors nutiktų.

„Svarbu žinoti, kaip viešbutis užtikrins augintinio apsaugą nuo sužalojimų. Ar turi draudimą tokiai veiklai ir atsiradusiai žalai atlyginti, jei gyvūnui kažkas nutiktų dėl nepriežiūros“, – perspėja ji.

Vienas iš šiuo metu šalyje veikiančių augintinių viešbučių „Vilnoja“ duris atvėrė 2018 metais. Jo įkūrėjai Živilė ir Arvydas Bartkaičiai teigia iki šiol pastebintys aplinkinių nuostabą: apie tai, kad esama tokių vietų, kai kurie išgirsta pirmą kartą. Nusprendėme apsilankyti neįprastame viešbutyje ir pasikalbėti su jo įkūrėjais apie tai, ką čia galima rasti, nuo ko prasidėjo gyvūnų viešbučių veikla Lietuvoje ir kas pasikeitė šioje srityje per pastaruosius metus.

Kiekvienam gyvūnui – atskiras kambarys: šeimininkai čia pakloja ir 800 eurų

Užėjus į gyvūnų viešbutį, įprastų narvų nė nematyti – čia kiekvienas gyvūnas turi savo atskirą kambarį. Katės ir kiti smulkesni gyvūnai laikomi 2,5–6 m2 ploto kambariuose, šunys – 6–11 m2 ploto kambariuose. Įdomu tai, kad kai kurie šunų kambariai turi savo atskiras aptvertas terasas-voljerus, kuriose jie gali kada panorėję pabūti gryname ore.

„Kambariuose sukūrėme tikrų namų pojūtį – čia yra lovytės, kilimėliai, pledukai, jaukios dekoracijos, žaislai. Šunys atskirti ne grotomis, o sienomis, kad vieni kitų nematytų ir nestresuotų. Kačių kambariuose daugiau dėžučių, karstyklių. Jei prašo šeimininkas, kates paniurkome“, – šypsosi Živilė.

Gyvūnų viešbutis "Vilnoja"

Kokios gyvūnų priežiūros galima tikėtis gyvūnų viešbutyje? Arvydas aiškina, kad visuomet paprašo šeimininkų atlikti namų darbus ir surašyti, kaip atrodo įprasta augintinio dienotvarkė: kiek kartų ir kada pageidauja vedžioti, maitinti augintinį. Taip daroma todėl, nes gyvūnas yra pripratęs prie savo ritmo, o jo pokyčiai verčia gyvūną nerimauti.

Gyvūnus čia prižiūri 4 žmonių komanda. Šiuo metu veikiančiame viešbučio pastate įrengti 22 kambariai, pirmas aukštas skirtas šunims, antras – katėms. Nuo pavasario pradės veikti ir gretimas pastatas, kuriame numatyti dar 42 kambariai.

Arvydas skaičiuoja, kad dažniausiai gyvūnų šeimininkai savo augintinius viešbutyje palieka 7–10 dienų – daugiausiai lankytojų plūsteli pavasarį ir vasarą, kuomet žmonės planuoja atostogas. Būna ir paliekančių augintinius savaitgaliams. Vis dėlto, būna ir išimčių – kai kurie šeimininkai dėl savo augintinių čia išleidžia šimtus eurų.

„Turime čia tokį šunelį, kuris pas mus jau antrą mėnesį gyvena, nes šeimininkai į Tailandą išvyko medaus mėnesiui. Už savo augintinį jie iš viso sumokėjo 800 eurų“, – sako Arvydas.

Gyvūnų viešbutis "Vilnoja"

Arvydas pripažįsta, kad populiariausi viešbučio lankytojai yra šunys, kiek rečiau paliekamos katės, tačiau sulaukiama ir netikėtų užsakymų. „Vienas žmogus domėjosi, ar galėtume pasaugoti voveres skraiduoles – visą jų šeimą, du suaugusius ir du mažylius. Buvo kalba apie tokio dydžio kambarį, kad jos galėtų ir paskraidyti, ir kažkur įsilipti“, – šypteli pašnekovas.

Prieš 15 metų lankėsi gyvūnų viešbutyje: nuo tada daug kas pasikeitė

Živilė ir Arvydas Bartkaičiai jau nuo seno leidžia dienas tarp gyvūnų. Živilė juokiasi, kad gimė ir augo tarp šunų, nes jos mamos įkurtame veislyne pradėti veisti senbernarai, o vėliau ir Aliaskos malamutai. Iki šiandien šeimą lydintys šunys pasitinka ir viešbučio lankytojus.

Živilė pastebi, kad kai kurie kraštiečiai vis dar nustemba sužinoję, kad Lietuvoje apskritai esama gyvūnų viešbučių. Šiuo metu Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) puslapyje galima rasti net 14 oficialiai Lietuvoje registruotų gyvūnų viešbučių, veikiančių ne vienerius metus. Anksčiausias jų registruotas 2015 metais. Galima sakyti, kad eina jau ketvirti gyvūnų viešbučių gyvavimo šalyje metai.

Gyvūnų viešbutis "Vilnoja"

Vis dėlto, Arvydas aiškina, kad tikrąją gyvūnų viešbučių pradžią fiksuoti būtų sudėtinga, mat dar iki tol veikė pavieniai neoficialūs gyvūnų viešbučiai.

„Prieš gerus 15 metų pačiam teko dukart palikti savo šuniuką nelegaliame gyvūnų viešbutyje. Buvo problema – neturėjau kur palikti, bet sąlygos ten buvo tragiškos. Tai buvo nuosavas namas, garažas, daug metalinių nedidelių narvų. Tuo metu niekas tokių vietų nesužiūrėdavo, o veikla buvo niekaip nereglamentuojama. Problema, kur palikti gyvūną išvykstant, visuomet buvo“, – pabrėžia Arvydas.

Reakcijų sulaukia įvairių: į gyvūnų viešbučius šiandien žiūrima atsargiai

Anot Živilės, idėja įkurti gyvūnų viešbutį porai gimė tuomet, kai žmonės, įsigiję šuniukus iš veislyno, paklausdavo, ar negalėtų laikinai palikti šuniukus jiems – neva augintiniams geriausia pabūti ten, kur jie gimė.

Gyvūnų viešbutis "Vilnoja"

„Italijos veislyne, iš kurio atsivežėme savo Aliaskos malamutus, taip pat buvo teikiama gyvūnų viešbučio paslauga. 2005 metais, kai pradėjome galvoti apie savo viešbučio kūrimą, Lietuvoje ši sritis buvo tamsus miškas. Mūsų pasiruošimas užtruko apie 12 metų.

Žmonių reakcijos įvairios – vieni nežino, kad toks dalykas egzistuoja, o kiti, anksčiau nukentėję, sako, kad viešbutyje šuns daugiau gyvenime nebelaikys. Galime prisiminti neseniai nutikusią istoriją, kai viename šunų viešbutyje Jorkšyro terjerą mirtinai sukandžiojo didesnis šuo. Tokios istorijos plinta žaibiškai, tad užsitarnauti pasitikėjimą sudėtinga“, – pastebi Živilė.

Arvydas skaičiuoja, kad apie 80 proc. žmonių, ketinančių palikti šunis gyvūnų viešbutyje, iš anksto atvyksta apsidairyti, kaip jis atrodo, ir tik antru kartu atvyksta kartu su gyvūnu. Anot jo, tai rodo, kad į gyvūnų viešbučius žmonės tebežiūri atsargiai. Vis dėlto, gyvūnų laikymo sąlygų reglamentavimas situaciją pamažu keičia.

Vis dėlto, „Vilnoja“ vadinasi ne tik gyvūnų viešbučiu, bet ir gyvūnų gerovės centru. Živilė paaiškina, kad tai susiję su jų ateities planais.

„Norime atidaryti pirmąjį Pabaltyje gyvūnų reabilitacijos centrą, kuriame galėtų likti gyvūnai po operacijų, kada jiems reikia priežiūros, būtų tam tikrų programų sudarymas, grožio paslaugos, dresūra bei renginių organizavimas“, – apie ateities planus kalba pašnekovė.