Gyvūnų prieglauda iš arti: šuneliai, kurie niekada neturės namų ir šeimininkų

Šiuo metu vien Vilniaus „Lesės“ prieglaudoje namų ieško 90 gyvūnų. Kai kuriems naujų namų reikės laukti keletą dienų, kai kam tai bus savaitės, mėnesiai. Kaip bebūtų liūdna, kai kuriems gyvūnams prieglauda taip ir liks vieninteliais namais. Aplankėme beglobius pasižiūrėti, kaip atrodo jų gyvenimas prieglaudoje.

Kai kurie gyvūnai prieglaudoje praleidžia visą savo gyvenimą

56 katės ir 34 šunys – tokie šiandien „Lesės“ prieglaudos Vilniuje gyventojai. Šunys čia laikomi atskiruose narvuose, aplink kuriuos sukasi prieglaudos savanoriai. Sulaukę svečių, šunys ima garsiai su jais sveikintis – prieglaudoje aidi skardus lojimas. Tik katėms, laikomoms atskirame kambaryje, atvykę svečiai tarytum nerūpi: jų teritorijoje tylu.

Žinoma, prieglaudoje galima matyti tik dalį gyvūnų. Kiti pasilieka laikinoje globoje, kurią suteikia gyvūnus mylintys žmonės. Kai kurie gyvūnus netgi pasilieka visam laikui. Vis dėlto, surasti mylinčius šeimininkus sekasi ne visiems prieglaudos gyventojams.

DELFI žurnalistus pasitikusi prieglaudos direktorė Vesta Auškalnienė parodo porą narvų, kuriuose uodegytes vizgina mažiausi prieglaudos gyventojai. Anot direktorės, prieglaudoje labiausiai pasiseka tiems šunyčiams, kurie čia patenka dar būdami maži – juos žmonės išgraibsto greitai. Štai, vienas jau rezervuotas, o kitiems ilgai laukti naujų namų taip pat nereikės. Gerai, kai esi mažas prieglaudoje.

„Jaunikliai išgraibstomi iškart, bet irgi ne visada. Štai, pas mus užsiliko vienerių Kanas, nors visus jo broliukus ir sesutes žmonės jau priglaudė. Vis tiek, jaunesni ir mažaūgiai šuniukai namus randa greičiau. Mieste žmonės didesnių šunų nenori, jiems reikia mažaūgių“, – pastebi Vesta.

Kai tik patenka į prieglaudą, gyvūnai pereina karantinavimo laikotarpį, kurio metu yra skiepijami, čipuojami, jei prireikia – gydomi. Dar per šį laikotarpį žmonės gali rezervuoti gyvūnus, kuriuos pasiima vos tik pasibaigus karantinavimui. Visgi, yra šunų, kurie šeimininkų neranda 5 ar net 8 metus, tad galima sakyti, kad gyvūnams prieglaudoje tenka laukti naujų namų nuo 14 dienų iki 8 metų.

Tačiau čia yra ir tokių šunelių, kurie visą savo gyvenimą taip ir pabaigia prieglaudoje. Vesta parodo į baltą mišrūną, kuris prieglaudoje gyvena jau 5 metus, tačiau čia jis praleis ir visus likusius. Praeityje šunelis buvo skriaudžiamas žmonių, todėl, kaip sako Vesta, yra „sužalotos psichikos“.

Prieglaudos darbuotojai negalėjo jo paglostyti net 3 metus, kol neatrado dresuotojo, parodžiusio, kaip prie tokio agresyvaus šuns reikia prieiti. Šiandien šunelis leidžiasi paglostomas, tačiau Vesta patikina, kad gyventi šeimoje jis nepasiruošęs.

Gyvūnus atstumia dėl nepateisinamų priežasčių

Vis dėlto, tokie atvejai – itin reti. Apsilankius prieglaudoje, visi jos gyventojai atrodo nusiteikę draugiškai, prašo žmogaus dėmesio, nori būti paglostomi. Atėjus žmogui, suvizga visos uodegėlės, o pro narvų grotas kyšo daugybė letenėlių, kviečiančių ateiti.

O kiek yra tų, ateinančių? Prieglaudoje lankosi apie 10–15 nuolatinių savanorių, tačiau čia laukiami visi, norintys praskaidrinti beglobių gyvenimą. Kasdien 9–11 val. ryte ir 17:30–20 val. vakare prieglaudoje laukiami tie, kurie norėtų pavedžioti prieglaudos šunelius.

„Žmonės pakankamai noriai ateina. Netgi būna dienų, kai neturime savanorių, bet paskelbiame feisbuke, kad reikia pavedžioti šunis. Žmonės susirenka. Šunims geriau, kai jie gali ilgiau pasivaikščioti, nereikia niekur skubėti. Juk pas mus vienas tvarko, kitas vedžioja – reikia labai suktis, o šuniukai gi nori ilgiau pasivaikščioti“, – sako Vesta.

Taigi, į prieglaudą vieni atvyksta gyvūnų aplankyti, kiti – pasiimti visam laikui. Kaip dažnai į „Lesę“ kreipiasi žmonės, norintys priglausti gyvūnus?

„Tas gyvūnų paėmimas nėra toks dažnas, kaip norėtųsi. Dažniau sulaukiame žinučių iš žmonių, kurie nori gyvūnus atiduoti. Galiu pasidžiaugti nebent tuo, kad šiemet jau padovanojome 10 kačių, kas yra vau. Namus šiemet rado tik 2 šunys, nors įprastai šunų priglaudžiama daugiau nei kačių. Tai nėra labai dideli skaičiai, bet yra kaip yra“, – atsidūsta prieglaudos direktorė.

Gyvūnai prieglaudai atiduodami dėl įvairių priežasčių. Dažniausios jų – šeimininkai išvažiuoja, šeimos nariams pasireiškia alergija, nebegali išlaikyti, taip pat atiduodami ir tie gyvūnai, kurie šeimininkams pasirodo agresyvūs ir nesukalbami. Vis dėlto, Vestai nei viena iš šių priežasčių neatrodo pateisinama.

„Pavyzdžiui, jei katinas šlapinasi ne vietoje, reikia ieškoti priežasties – galbūt jis taip elgiasi dėl ligos, gal jis kenčia skausmus, jam reikalinga gydytojo apžiūra. Deja, žmonės to nedaro ir skuba atiduoti neįtikusį gyvūną į prieglaudą. Pasireiškiant alergijai, galima patiems ieškoti gyvūnui naujų namų. Kartais klaidingai įsivaizduojama, kad prieglaudose gyvūnai gerai gyvena“, – pastebi Vesta.

Artimiausiuose planuose – prieglaudos perkėlimas

Šis laikotarpis prieglaudai – proga grįžti prie įprasto darbo tempo po naujametinių dingusių gyvūnų antplūdžio. Tai – pats intensyviausias metas, visai kaip ir pavasarinės ir rudeninės jauniklių vados, kuomet prieglaudos darbuotojai vos spėja suktis.

Per Naujus metus paklysta daugybė gyvūnų, nes šie išsigąsta fejerverkų. Gaila, bet ta pati istorija kartojasi kasmet ir žmonės nepasimoko iš savo klaidų – vis tiek vedasi augintinius prie eglutės vidurnaktį, pameta juos. Vienus randa, kitų – nebe.

Pastaraisiais metais labiau nei bet kas kitas skleisti žinią apie beglobius gyvūnus prieglaudoms padeda feisbukas. Vesta tai patvirtina ir prideda, kad dauguma besikreipiančiųjų apie šunis sužino būtent per prieglaudos feisbuko paskyrą. Anksčiau populiarus buvęs internetinis prieglaudos puslapis, tačiau tie laikai jau praėjo.

Tolimesni prieglaudos planai susiję su prieglaudos perkėlimu į kitą vietą, mat šiuometinė nuomos sutartis jau baigiasi. Buivydiškėse įsikūrusi „Lesės“ prieglauda nuomoja patalpas iš Vilniaus kolegijos, čia esančiuose 200 m² vienu metu gali tilpti apie 100 gyvūnų. Kadangi nuomos sutartis galioja iki 2020 m., artimiausiuose „Lesės“ planuose – nuosavo žemės sklypo prieglaudai įsigijimas.

Vesta patikina, kad kasmet gaunamos 2 proc. lėšos šiai dienai galėtų padengti sklypo kainą, tačiau iš turimų pinigų reikia ne tik pasirūpinti naujos prieglaudos įkūrimu, bet ir jos gyventojais.

„Šiaip tai nėra kuo labai skųstis. Mums svarbiausia, kad gyvūnai būtų sveiki, nes prieglaudoje būna tokių dienų, kai turime daug sergančių. Tomis dienomis iš tikrųjų būna sunku. Džiaugiamės, kai gyvūnai sveiki ir laimingi. Jiems tik namų trūksta“, – šypteli Vesta.