Šeimininkas tikina, kad augintinį labai brangino

Toris – Sauliaus augintinis, šeimos nariu tapęs prieš beveik penkerius metus. Šeimininkas pasakoja, kad spanieliai jį lydėjo visą gyvenimą. Prieš tai 14 metų augino Rikį, kurį teko užmigdyti, nes gyvūnas sirgo vėžiu ir patyrė dideles kančias. Po kiek laiko sielvartaujančio šeimininko gyvenime netikėtai atsirado Toris.

„Spanieliai mane lydi dar nuo tada, kai man buvo septyneri. Mano tėvas buvo medžiotojas, tad jokio kito šuns ir neturėjom. Toris atsirado tada, kai mano, amžiną atilsį, sūnus pranešė, kad kaimynų kalytė atsivedė spanieliukų. Sūnus, kuris vėliau nuskendo, paklausė, ar imsiu. Atsakiau, kad imsiu. Nuvažiavom ir išsirinkom iš vados šuniuką. Taip jis ir atsirado“, – prisimena Saulius.

Nuo to laiko Toris nuo jo nesitraukdavo nė per žingsnį, kartu keliaudavo – Toris buvo aplankęs ir Lenkiją, ir Latviją. Saulius prisimena, kad šuneliui užtekdavo pasakyti „važiuojam“ ir šis kaipmat džiugiai šokdavo į automobilį.

Vyras pripažįsta, kad augintinį mylėjo ir lepino nuo pirmųjų dienų. Pasitikėjo augintiniu, todėl ramioje gyvenvietėje nematė nieko blogo kartais leisti jam pabėgioti be pavadėlio.

„Mūsų namuose jis ne tik šuo, bet ir šeimos narys. Toris net kartu su vaiku miega, o lauke būna tik tada, kai pats pasiprašo. Laiminga istorijos pabaiga būtų tuomet, kai jis grįžtu atgal namo“, – teigia jis.

Įtaria kaimyną, kurį šuo galėjo suerzinti

Tą rytą, kai Toris dingo, jo šeimininkas buvo išvykęs pasidaryti dializės, kuri jam atliekama kas antrą dieną. Paskutinį kartą šunį prie namų apie 9 val. 30 min. matė iš mokyklos einanti kaimynų mergaitė, tačiau, šeimininkui sugrįžus, augintinio jau nebuvo matyti.

„Paklausiau vaiko, kur šuo – pasakė, kad nematė. Apvažinėjau miestelį, o po kiek laiko paskambino pažįstamas ir klausia, ar mano Toris namie. Sakau, kad ne. Tada jis man liepė pasižiūrėt į feisbuką – ten buvo moters įkeltas vaizdo įrašas, kuriame atpažinau savo Torį“, – prisimena pašnekovas.

Audrą Petraškienę, kuri pasidalino internete staigiai išplitusiu vaizdo įrašu, vyras pažinojo, tad nesunkiai ją pasiekė. Vis dėlto, šuo šeimininkui nebuvo atiduotas, nes reikėjo ištirti įvykdytą nusikaltimą ir išsiaiškinti, kas mėgino nuskandinti gyvūną.

Nors tyrimas tebevyksta ir pareigūnų išvados dar nėra pateiktos, Saulius teigia, kad galimą įvykių eigą, nuvedusią iki kraupios nelaimės, jis žino ir netgi įtaria konkretų taip pasielgusį asmenį – kaimyną, kuris laiko nesterilizuotą kalytę ir kurį nekastruoto šuns apsilankymai pas rujojančią patelę galėjo suerzinti.

„Matomai mano šuo nubėgo pas kaimynus, laikančius kalytę. Gali būti, kad Toris jų gėlyne ar darže dar išsikasė sau duobę. Jis taip elgiasi, kai jam būna karšta, kad galėtų šaltoje žemėje atsivėsinti. Spėju, kad jis taip pasielgė, suerzino kaimynus, ir viskas“, – įtaria vyras.

Vyro įtarimus patvirtina ir tai, kad svarmuo, prikabintas prie šuniuko kaklo – jam pažįstamos mašinos, kurių remontu užsiima tik vienas žmogus iš gyvenvietės.

Rujos metu žiaurumo protrūkiai pasitaiko dažnai

Kol vyksta tyrimas, Toris laikinai prižiūrimas prieglaudoje „Vyšnių sodas“. Jo vadovė Monika Mužaitė teigia, kad nelaimė nebūtų atsitikusi, jei šeimininkas būtų laikęsis šuns vedžiojimo taisyklių ir neleidęs jam bėgioti kur tik šis įsigeidžia. Vis dėlto, ji pabrėžia, kad tai – nusižengimas, o ne nusikalstamas, žiaurus elgesys su gyvūnu. Ji pabrėžia, kad šioje istorijoje nusikaltimas, vis dėlto, yra gyvūno skandinimas, o dėl to kaltas asmuo – ieškomas.

„Deja, atokesnėse gyvenvietėse ši problema – itin dažna. Atėjus rujos metui, patinėliai pabėga, nes kaimo vietovėse žmonės visai kitaip žiūri į vedžiojimo taisykles. Patinėliai bėga pas rujojančias kalytes. Kalyčių šeimininkai, būna, šaudo patinėlius, juos pakaria, primuša. Deja, tokia realybė Lietuvos“, – teigia M. Mužaitė. Tiesa, pasitaiko ir itin žiaurių, sadistiškų atvejų. Pavyzdžiui, neseniai internete daugybę žmonių šokiravo atvejis, kai vienam patinėliui nuo lytinių organų buvo nudirta oda.

„Vyšnių sodo“ vadovė piktinasi, kad kalyčių šeimininkai problemą galėtų išspręsti jas sterilizuodami, tačiau pasirenka greitą ir žiaurų sprendimo būdą.

„Žmonės skriaudžia niekuo dėtą patinėlį nesuprasdami, kad tai natūralus gamtos šauksmas. Problema sprendžiama labai žiauriu būdu vietoje to, kad kalytė paprasčiausiai būtų sterilizuojama. Su tuo susiduriame beveik kiekvieną dieną“, – teigia ji.

DELFI primena, kad penktadienį apie 11 val. pro Verknės upę važiavusi Audra Petraškienė pastebėjo prie kelio lūkuriuojantį šlapią juodai baltą spanielį, kurį slėgė 6 kilogramus sveriantis gelžgalis. Šiurpų reginį nufilmavusi moteris pasidalino įrašu socialiniuose tinkluose, kuris staigiai sulaukė didelės reakcijos ir sukrėtė daugybę žmonių. Įvykio aplinkybes aiškinasi Alytaus apskrities policijos komisariatas. Daugiau apie istorijos pradžią raiste čia.