Net 13 metų paršeliai negalėjo vienas nuo kito atsitraukti. Kur benueitų Sientje, Spotas sekdavo iš paskos – iki pat paskutinės jos gyvenimo akimirkos. Osteoartritas buvo taip paveikęs Sientje, kad ją teko užmigdyti.

Sprendimą priimti buvo labai sunku, mat šeimininkė žinojo, kokį baisų skausmą gyvendama patiria Sientje ir kokį baisų skausmą patirs Spotas, netekęs savo geriausios draugės.

Užmigdytą gyvūną šeimininkė palydėjo kaip išties brangų šeimos narį - Sientje buvo susukta į apklotus, kuriuos R. Vos apdėliojo ryškiaspalvėmis gėlėmis.

Supratęs, kad neteko savo draugės, Spotas liko šalia. Šis stovėjo šalia Sientje vis prie jos priglausdamas.

„Atrodė, kad jis neiškart suprato, kas nutiko. Negalėjau nustoti verkusi. Jie visą laiką būdavo kartu. Kai Sientje nugaišo, Spotas dar ilgai buvo lyg nesavas. Mačiau, kad jam nelengva“, – teigė paršelių šeimininkė.

Vis dėlto, toks paršelių elgesys nėra neįprastas. Kiaulės – labai jausmingi gyvūnai, mėgstantys bendrauti ir gebantys užmegzti artimus ryšius su kitais gyvūnais. Ir, kaip rodo Spoto atvejis, netekusios savo draugų kiaulės gedi labai ilgai.

Daugiau rasite čia.