Kalytė stojo ginti užpultos šeimininkės, tačiau skaudžiai nukentėjo
Šią problemą iliustruoja nemaloni situacija, į kurią per Velykas pateko Liana Gečienė. Iš voljero išleistas giminaičių šuo užpuolė moterį. Jei ne kalytė Dora, užstojusi pavojuje atsidūrusią šeimininkę, incidentas galėjo baigtis labai liūdnai. Galų gale, moteris liko sveika, tačiau jai į pagalbą atskubėjusi kalytė yra gydoma iki šiol.
„Šuo mums pažįstamas. Giminaičiai jį laiko voljere, šuo išleidžiamas, mylimas, ir su vaikais draugiškai elgiasi. Kai atvažiavome į svečius, taip gavosi, kad šuo išbėgo iš voljero ir lėkė tiesiai į mane, pasiruošęs pulti. Mano mažoji, dešimtkart mažesnė, puolė atgal. Jai kliuvo, o aš likau sveika“, – nemalonią patirtį prisimena moteris.
Moteris jau anksčiau pastebėjo, kad giminaičių laikomas šuo kažkodėl jai jaučia antipatiją, nors su kitais žmonėmis elgiasi gražiai. Vos tik išsilaisvinęs iš voljero ir pamatęs moterį, šuo pasileido jos pulti.
„Mano mažoji Dora visada mane gina, tad ir šįkart puolė tą didelį šunį. Nors likau saugi, mano draugei įvykis baigėsi labai skausmingai. Ji mane apsaugojo, o aš jos apsaugoti nesugebėjau. Teko jai ir žaizdas siūti, ir slaugyti – dar ir šiandien šašai likę, visa pažymėta. Visa laimė, kad kovos metu šalia buvo šeimininkai ir greitai ištraukė mažylę iš didelio šuns nasrų“, – pasakoja L. Gečienė.
Šioje situacijoje L. Gečienė nieko nekaltina ir teigia, kad įvykis tėra nelaimingas atsitikimas.
„Su gyvūnais sutarčių nepasirašai, draugiškai nesusitari, kad štai, šito nepulk. Aišku, nelabai smagu buvo. Šeimininkai po incidento suprato, kad savo augintinį turi labiau prižiūrėti – ypač tada, kai kas nors svečiuojasi. Viskas būtų buvę dar blogiau, jei tai būtų nutikę pas svetimus žmones, laikančius niekada iš voljero neišleidžiamą šunį“, – svarsto moteris.
Tačiau, net ir šiuo atveju, incidentas neliko be ilgalaikių padarinių. L. Gečienei liko skaudu viduje, o fiziškai nukentėjusi kalytė, anksčiau buvusi padūkusi ir visiems draugiška, pasidarė kur kas atsargesnė. Šiandien, pamačiusi didesnį šunį, prie jo nesiartina.
Joks šuo negimsta agresyvus – tai lemia dėmesio gyvūnui stoka
Iš voljero ištrūkęs šuo dažnai tampa kur kas liūdnesnių scenarijų veikėju. Iš voljero šuns neišleidžiantys šeimininkai, manydami, kad savo kieme laiko ištikimą sargybinį, iš tiesų laiko uždelsto veikimo bombą. Dažnai tokie šunys bet kokį nepažįstamą praeivį, atsidūrusį netoli šeimininkų kiemo, laiko įsibrovėliu, o savo teritoriją gina puldami nepažįstamąjį.
Prieglaudos „Lesė“ marketingo ir komunikacijos vadovė Diana Makarovaitė perspėja, kad šuo – nėra apsauga. Tam skirta signalizacija.
„Keturkojis, visų pirma, yra draugas. Problema gali būti patys šeimininkai, kurie nesuvokia, kodėl pasiėmė šunį. Jei mąsto, kad uždarys į voljerą, paduos maisto ir to užteks, tai yra ne kas kita, o gyvūno kankinimas. Netinkamai auginamas šuo gali tapti agresyvus“, – aiškina ji.
Anot D. Makarovaitės, tai, kad agresyvumą lemia blogas šuns auklėjimas, geriausiai įrodo visiems pažįstamos tragiškos istorijos.
„Pavyzdžiui, Lietuvoje visiems gerai žinomas liūdnai pagarsėjęs šuo Ramzis. Svarbu keturkojui suteikti ne tik stogą ir maistą, bet ir patenkinti jo socialinius įgūdžius. Joks šuo negimsta agresyvus“, – pabrėžia ji.
Tuo metu prieglaudos „Penkta koja“ atstovė Aistė Karpušenkaitė teigia, kad dėl panašių incidentų kaltinti reikėtų žmones, kurie tarp grotuotų sienų įkiša ir nuo pasaulio atskiria iš prigimties socialų ir bendrauti norintį gyvūną.
„Su tokiais „apsauginiais“ šunimis retai kada bendraujama. Skiriama mažai laiko tam, kad būtų plečiamas jų akiratis, įgyjamos naujos patirtys ar tiesiog tam, kad gyvūnas pasijaustų esąs kompanijoje. Patenkinami tik jų primityviausi poreikiai – paėsti, numalšinti troškulį ir išsituštinti. Kaip gali toks šuo turėti sveiką ir stabilų charakterį?“, – klausia A. Karpušenkaitė.
Anot jos, svarbiausia šiuo atžvilgiu yra tai, kad šuo agresyviu tampa dėl neatsakingo žmogaus elgesio.
„Gyvūnai, kaip ir vaikai, negeba užaugti ir tapti geromis bei doromis „asmenybėmis“ patys. Viskas reikalauja darbo ir dėmesio. Tokius vargšus „apsauginius“ šunis reikia gelbėti, kol dar jiems galima padėti, samdyti saugos tarnybas dirbti jų specifinio darbo. 2-4 kvadratiniuose metruose užrakintas šuo gali apginti nebent tik patį save“, – teigia ji.
