Nukankinto šuns istorija sujudino ledus: prabilo apie pokyčius, kurie palies visus šeimininkus

Sekmadienio vakarą rasto nukankinto ir nušauto šuns istorija sulaukė itin didelės visuomenės reakcijos: socialiniame tinkle šia Kristinos Mickevičiūtės istorija pasidalino beveik 5 tūkstančiai žmonių. DELFI domisi, ką politikai ir atsakingos institucijos ruošiasi daryti, kad panašių situacijų pavyktų išvengti.

Anot beglobių gyvūnų organizacijos VšĮ „Vyšnių sodas“ vadovės Monikos Mužaitės, nors žiniasklaidos ir visuomenės dėmesys priverčia atsakingas institucijas žiūrėti į įvykį rimčiau, dėl Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme paliktų spragų, neaišku, ar pavyks rasti kaltininką.

DELFI primena, kad sekmadienio pavakarę Salininkų gatvėje, Vilniuje, buvo rastas manomai nukankintas ir nušautas šuo. Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas patvirtino, kad jau yra pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Kaltininkus rasti beveik neįmanoma

Lietuvoje gyvūnų savininkų teisės, pareigos bei gyvūnų laikymo reikalavimai yra nustatyti Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme. Šiame įstatyme yra apibrėžti ir veiksmai, kurie yra laikomi žiauriu elgesiu su gyvūnais. Už tokį elgesį asmenys gali būti baudžiami administracine arba baudžiamąja tvarka.

Tačiau M. Mužaitė pastebi, kad per visą jos darbinę praktiką dar niekam nebuvo skirta griežčiausia bausmė. „Griežčiausia bausmė už žiaurų elgesį su gyvūnais – laisvės atėmimas iki vienerių metų. Nesu girdėjusi, kad taip būtų buvę. Žmonės jaučiasi nebaudžiami“, – sako VšĮ „Vyšnių sodas“ vadovė.

M. Mužaitė teigia, kad siekiant užtikrinti gyvūnų gerovę Lietuvoje neužtenka pakeisti tik įstatymą. „Tai yra kompleksinė problema. Ir toks pasakymas, kurį interneto komentatoriai dažnai mėgsta naudoti, kad reikia griežtinti baudas, yra tik vienas iš dalykų. Mes, kaip organizacija, važinėjame į savivaldybes, jas konsultuojame. Nes jei savivaldybė per vargus skyrė kažkokį gyvūnų kontrolei biudžetą, savivaldybės visiškai nesuvokia, ką su tais pinigais reikia daryti. Jie mano, kad už tam tikrą sumą bus konfiskuotas tam tikras kiekis gyvūnų ir čia yra jų metų kontrolės programa. Tą jų biudžetą mes taip per mėnesį galime išnaudoti. Ir tai nėra problemos sprendimas“, – teigia pašnekovė.

Pirmiausia, M. Mužaitės nuomone, reikia šviesti institucijų darbuotojus bei žmones. Beglobiams gyvūnams padedančioms organizacijoms tenka ne tik mokyti savivaldybių darbuotojus, bet ir padėti policijos pareigūnams. „Mes turime per dieną daugybę įvykių, tai atvykę policijos pareigūnai nežino savo įgaliojimų. Jie neturi jokio protokolo kaip įvertinti gyvūno būklę ir kada jie gali gyvūną paimti, kur jį dėti. Nėra sukurta tokia sistema“, – teigia M. Mužaitė.

Anot jos, Vilniaus mieste konfiskuoti gyvūną gali VMVT pareigūnas arba savivaldybės pareigūnas. Tačiau esą ir šie pareigūnai neturi jokios vertinimo sistemos ir remiasi savo emocijomis bei pirminėmis įžvalgomis.

VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vedėjo pavaduotoja Kristina Stakytė teigia, kad Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas yra numatęs inspektoriams vertinimo sistemą, tačiau jos neužtenka. „Yra vertinama gyvūnų sveikatos būklė pagal išorinius požymius. Jei gyvūnas patikros metu nėra sužalotos, įrodyti žiaurų elgesį yra beveik neįmanoma“, – sako K. Stakytė ir sutinka, kad įstatymą reikia keisti.

Visuomenei, anot M. Mužaitės, trūksta suvokimo, kad yra sąsaja tarp žmogaus žiauraus elgesio su gyvūnais ir ateityje galimo smurto prieš kitą žmogų. „Jeigu žiaurus elgesys baigėsi gyvūno sužalojimu arba mirtimi, tai vienareikšmiškai turėtų būti visą laiką taikoma tik baudžiamoji atsakomybė. Nebūtinai su laisvės atėmimu, bet turėtų būti įrašas žmogaus istorijoje. Ir tokiam žmogui turėtų būti draudžiama auginti gyvūną, net jei jis turi administracinį nusižengimą“, – sako M. Mužaitė.

Tačiau net turint ir didžiausią norą rasti kaltininką, kartais tenka nuleisti rankas. Esą to kaltininkai gyvūnų nesterilizavimas ir nečipavimas. „Vakar vėlai vakare turėjome iškvietimą. Važiavome į Karoliniškes, ten buvo ir policija. Žmonės matė kaip iš labai didelio aukščio krito kačiukas ir užsimušė. Jis buvo nekastruotas, tai reiškia, kad jis rujos metu norės lipti kažkur, uostyti, ir tai jau yra rizikos veiksnys.

Jis buvo nečipuotas, taigi nėra kam prisiimti atsakomybės. Tuo byla ir pasibaigė, nes nėra jokio įrodymo, kad jis turėjo šeimininkus. Galbūt jis buvo benamis, galbūt jis iššoko pro balkoną, o galbūt jį išmetė. Mes nesužinosime“, – teigia M. Mužaitė.

Tokia pati istorijos pabaiga gali laukti ir Salininkų gatvėje rasto šuns. VšĮ „Vyšnių sodas“ policijos paliepimu negalėjo patikrinti, ar šuo čipuotas. Tai paaiškės skrodimo metu. „Yra labai sunku prognozuoti, kokia bus tyrimo eiga. Manau, kad šiuo atveju atsekti kaltininką pavyks tik pagal kulką ir ginklą. Jeigu tai bus įmanoma“, – sako pašnekovė ir priduria, kad yra mažai tikimybės, jog vietiniai gyventojai kažką pasakys.

Seime ruošiamos pataisos, tačiau greitu metu jų neišvysime

Seimo aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas bei Seimo parlamentarų grupės „Už gyvūnų gerovę ir apsaugą“ pirmininkas Kęstutis Mažeika DELFI teigia, kad yra ruošiamos įstatymo pataisos. „Taip, girdėjau apie šį įvykį. Darbai dėl gyvūnų gerovės nuolatos vyksta. Institucijoms esame pavedę, kad jos teiktų rekomendacijas Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo tobulinimui. Įstatyme yra spragų, jos turi būti ištaisytos, kad neliktų vietos interpretacijoms, kai susiduriame su tokiais žiauriais atvejais“, – teigia Seimo narys.

Išsiaiškinti tokio žiauraus nusikaltimo kaltininką, anot K. Mažeikos, yra labai sunku. Gyvūnai esą dažniausiai būna randami jau po to žiauraus elgesio ir matome tik pasekmes, o liudininkų nebūna. „Tokiu atveju matome tik vieną išeitį – gyvūnai turi būti ženklinami (čipuojami). Kitaip nustatyti šeimininkus yra labai sunku. Toks sprendimas įpareigotų atsakomybę prisiimti ir pačius šeimininkus. Jeigu prisiima atsakomybę auginti, tai turi būti aišku, kieno tai gyvūnas“, – pasakoja K. Mažeika.

Ženklinimą esą planuojama pradėti nuo šunų. Seimo narys tikisi, kad vėliau žmonės apsipras su šia mintimi ir ženklinti pradės ir kitus gyvūnus. „Kai mes užregistravome tą projektą, viešojoje erdvėje kilo pasipiktinimas, kad neva vėl čia bandoma pasipelnyti iš žmonių. Tokie žiaurūs atvejai ir parodo ženklinimo svarbumą. Manau, kad mūsų mentalitetas jau yra pakankamai subrendęs, kad žmonės tikrai žengtų tą žingsnį“, – sako K. Mažeika.

Žmonės esą neturėtų pulti panikuoti dėl ženklinimo kainų. K. Mažeika teigia, kad yra svarstomos ir kompensavimo galimybės. „Dirbame ir su premjeru, su jo patarėjais, kad tas mokestis nebūtų žmonėms skaudus, o būtų prieinamas. Tik taip galime pasiekti maksimalų rezultatą“, – pabrėžia politikas.

Pasiteiravus, kokių kitų pataisymų įstatyme galime tikėtis, K. Mažeika teigia, kad bus siekiama skatinti bendradarbiavimą tarp atsakingų institucijų, bus keičiamos baudos. Numatoma ir pasirūpinti, kad dresūra užsiimantys žmonės būtų įtraukti į sąrašus ir taip būtų užtikrinta šių paslaugų kokybė.

Taip pat bus praplėstos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektorių teisės, jiems suteikti nauji įrankiai efektyviam darbui.

Tokio įstatymo tobulinimas, pabrėžia K. Mažeika, yra labai sudėtingas procesas. „Yra labai daug teisės ir įstatymą įgyvendinamųjų teisės aktų, kuriuos reikia detaliai peržiūrėti. Tai yra kruopštus darbas, jei norime sukurti mechanizmus, kurie veiktų. Iki birželio mėnesio norime gauti visas rekomendacijas, kad rudens sesijoje galėtume registruoti įstatymo pakeitimus“, – pasakoja K. Mažeika. Anot jo, toks įstatymas, deja, nėra pirmo būtinumo ir tik po tokių žiaurių įvykių jis tampa svarbus.