Su Petru mergina gyvena dar palyginus ne tiek ir ilgai, 7-8 mėnesius. Tačiau, jos teigimu, jis jau spėjo tapti nepakeičiamu šeimos nariu. „ Atvažiavome iš Kauno į Vilniuje esančią gyvūnų prieglaudą VšĮ „Vyšnių sodas“ ieškoti kačiuko. Ir taip, ieškojome juodo kačiuko. Tačiau, kai Petras buvo mažas, nebuvo įmanoma suprasti, kokios jis spalvos. Buvo lyg ir baltų pūkų, lyg ir rudų“, – pamena Karine.
Prieglaudoje esą Karine sakė, kad juodų katinų niekas į namus pasiimti nenori. „Tiesiog nenori. Ar čia prietarai, ar kas. Man atrodo keista, kad gali neimti gyvūno dėl kailio. Neima ir juodai baltų, nes neįdomu. Neima rainų, nes per paprasti, o juodų, nes gal kažkas blogo nutiks.
Tas kailis ir veislė neturi nieko bendro su tuo ryšiu, kurį turi su gyvūnu. Dabar gyvenime patiriu sunkumų ir net neįsivaizduoju, ką daryčiau be savo Petro. Nes atrodo, kad pats artimiausias ir yra tas gyvūnas. Kai sergi, jis šalia pabūna. Be jo namai nebūtų namais“, – atvirauja Karine.
Veterinarai teigė, kad jis nepasveiks
Petrui tuo metu buvo 3 mėnesiai, Karine pamena, kad jis labai sirgo, todėl buvo atskirtas nuo kitų kačiukų. „Bet kažkaip pajutau jausmą, kad jis suprato, kad atvažiavau aš – jo šeimininkė. Jis miegojo atskirai narvelyje, įkišau ranką ir jis ją aplaižė. Ir ant rankų meiliai prisiglaudė“, – pasakoja mergina.
Sergantis kačiukas esą jos neatbaidė. „Čia tas pats kaip į vaikų namus atvykus neįsivaikinti vaiko, nes jis tą akimirką serga. Mano mama iš prieglaudos irgi yra pasiėmusi katinėlį. Jis ten sirgo, o dabar sveikas, gražus“, – teigia Karine.
Vaistų leidimas, tikina mergina, nesukėlė jokių problemų. „Tas vaistų suleidimas nėra kažkoks didelis darbas. Skiri10 minučių, jeigu nori turėti šeimos narį ir draugą visam gyvenimui. Mes sergantiems artimiesiems darome arbatų, juos prižiūrime. Čia tas pats“, – įsitikinusi Karine.
Be Petro namai lyg ne namai
Kačiukas naujuose namuose esą apsiprato per dieną ir yra labai tvarkingas. „Prieš tai auginau veislinę katę, tai ten nieko panašaus intelekto prasme ar orientacija aplinkoje. Petras labai protingas“, – pastebi mergina.
Dabar sergu, tai jis ateina palaižyti rankos. Jis toks emociškai gydantis gyvūnas. Kaip yra terapiniai šunys, tai jei būtų terapiniai katinai, tai Petras būtų vienas jų. Įdomiausia, kad nors ir paėmėm jį tokį sergantį, dabar jis yra užaugęs labai didelis, jo kailis yra vidutinio ilgio, blizgus, nesišeria. Dantenos ir dantys yra kaip pas parodinį gyvūną“, – džiaugiasi Karine.
Petrui jau greitai bus metai, jis esą labai smalsus, mėgsta ir į lauką išeiti su pavadėliu.
Jam dabar yra 11 mėnesių, o balandžio 26 bus metai. Mes gyvenam bute. Bet į lauką išeina su pavadėliu.
„Katinas labai linksmas. Jei kokią kojinę palieki ne vietoje, tai jis duodasi kūlversčiais. Ir po to, kai baigia žaisti, tą kojinę jis nuneša prie spintos, kad niekas nesuprastų, kad ji buvo dingusi. Jei jis nori žaisti, o niekas nerodo dėmesio, tai jis geriau nei bet koks šuo atneš žaislą dantyse. Kai meti žaislą, tai jis jį atneša“, – sako Karine ir pastebi, kad Petro specialiai taip daryti nemokė.
