Į netvarkingas viešas vietas ne tik nemalonu žiūrėti, bet tuo pačiu ir nesinori įlipti į paliktus „spąstus“. Visgi, pavasario metu problema tokia opi, kad ir žengti pirmyn nedrąsu prieš tai neapsidairius.

„Nežinau, kaip Vilniuje sudrausminti šunelių šeimininkus. Kur statai koją, ten gyvūnėlių fekalijos. Negana to, visos pievos nusėtos nuorūkomis. Kodėl akcentuoju Vilnių? Kituose miestuose to neteko matyti“, – stebisi Vida.

Problema yra, tačiau anksčiau ji buvo dar didesnė

Panašu, kad gyventojai tiesiog tingi spręsti šią problemą, su kuria savivaldybė kovoja įvairiose miesto vietose palikdama šunų ekskrementams mesti skirtas specialias dėžutes. Vilniečiams sąlygos surinkti šunų ekskrementus yra sukurtos, tačiau jomis naudojasi ne visi.

Vilniaus miesto savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento Miesto tvarkymo ir aplinkos skyriaus vedėjas Gintautas Runovičius skaičiuoja, kad visuose sostinės rajonuose yra įrengtos 123 šunų ekskrementų dėžutės. Kiekvienoje seniūnijoje jų esama maždaug po 6.

Šias dėžutes prižiūri teritorijų sanitarinio valymo paslaugas tiekianti įmonė, kuri dėžes ištuština kiekvieną dieną. Nepaisant to, atėjus pavasariui šunų išmatos tebebado akis, tačiau G. Runovičius teigia, kad anksčiau situacija buvo dar liūdnesnė.

„Gyvūnų augintojai vis dažniau linkę surinkti šunų ekskrementus ir mesti juos į specialiai tam skirtas dėžutes. Šeimininkai, kurie nesusirenka savo augintinių ekskrementų, ne tik užteršia aplinką, bet ir negerbia kitų gyvūnų augintojų bei gyventojų, kurie rūpinasi miesto švara ir visuomet atsakingai sutvarko aplinką“, – aiškina jis.

Keisti įpročius bandoma baudžiant ir auklėjant

Kas daroma, kad šunis vedžiojantys gyventojai nepaliktų „spąstų“, į kuriuos nesinorėtų įlipti? Anot G. Runovičiaus, netvarkingus šunų šeimininkus turėtų sudrausminti didesnis pareigūnų dėmesys ir piniginės baudos.

„Siekdami paskatinti gyventojus būti pilietiškais ir labiau rūpintis savo aplinka, Vilniaus savivaldybės viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai atidžiau stebės gyvenamuosius Vilniaus rajonus ir drausmins neatsakingus gyvūnų augintojus. Nesilaikantiems šunų vedžiojimo taisyklių ir nesurenkantiems gyvūnų išmatų gresia įspėjimas arba bauda iki 230 Eur“, – perspėja jis.

Gyventojai bus auklėjami ne vien baudomis. Vilniaus miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai drauge su policijos bendruomenės pareigūnais vilniečiams nemokamai dalins specialius dėklus su ekologiškais maišeliais gyvūnų ekskrementams surinkti. Pernai miestiečiams buvo išdalinta daugiau kaip 700 maišelių, o šiemet bus išdalinta dvigubai daugiau.

Tiesa, nėra reikalavimo, kad ekskrementai turėtų būti metami tik į specialiai tam skirtas dėžutes. Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos patvirtintose Tvarkymo ir švaros taisyklėse nėra reglamentuota, kad gyvūnų ekskrementus draudžiama mesti į komunalinių atliekų konteinerius ar šiukšliadėžes. Pasak Aplinkos ministerijos, jeigu nėra įrengta dėžių šunų ekskrementams, surinktus į maišelius naminių gyvūnėlių ekskrementus galima išmesti į mišrių komunalinių atliekų konteinerius. Šie ekskrementai priskiriami komunalinėms atliekoms ir šalinami sąvartynuose.

Mano, kad labiausiai trūksta švietimo ir supratimo

Tiems, kam šunų išmatomis nusėtos pievos bado akis, šunų mokyklos „Urban dog“ vadovė ir trenerė Agnė Jazukevičiūtė turi du problemos sprendimo pasiūlymus. Pirmasis elementarus – jeigu nesinori matyti pridergtos pievutės, paprasčiausiai imtis maišelių ir apsitvarkyti patiems.

„Jeigu šią problemą norime spręsti čia ir dabar, tai eikime visi ir susirinkime. Dar pernai Naujamiestyje per „Darom“ akciją siūliau susiburti šunų augintojams ir ne šiukšles, o išmatas surinkti. Tai ėjau viena, daugiau nieko nebuvo. Nors man pačiai atrodė, kad tų pievučių Naujamiestyje ne tiek ir daug, prikrautą maišą vėliau vos galėjau patempti. Situacija neatrodė tokia tragiška tol, kol nesiėmiau visko surinkti“, – prisimena A. Jazukevičiūtė.

Šunų mokyklos „Urban dog“ vadovė ir trenerė stebisi, kodėl žmonės akcijos metu nesibodi rinkti šiukšlių, tačiau į šunų išmatų rinkimą žiūri visai kitaip – juk rankos nenukris ir tai turėtų atrodyti visiškai normalu.

Antras problemos sprendimo pasiūlymas ilgesnėje laiko perspektyvoje – švietimas, nes jis turi didesnę galią, nei baudimas.

„Įvairios baudos sąlyginai veikia, tačiau vien jomis gerų rezultatų nepasieksim. Kur kas geriau, kai žmogus iš tiesų suvokia, kodėl ir kaip reikia elgtis. Juk šuniukas – ne tik švelnus, mielas ir pūkuotas gyvūnas, bet kartu ir su juo ateinanti atsakomybė“, – pabrėžia pašnekovė.

Turi pasiūlymų, kaip efektyviai keisti įpročius

A. Jazukevičiūtė turi pasiūlymą ir tiems, kurie pastebi, kad šunį vedžiojantis žmogus nesurenka augintinio ekskrementų ir nueina toliau. Pasirodo, kad dauguma visgi elgiasi neteisingai vietoje to, kad galėtų padaryti reikšmingą pokytį įpročių formavime.

„Jokiu būdu nereikėtų to šeimininko pulti – kodėl nesusirinkai? Dažniausiai agresija iššaukia agresiją atgal ir žmogus pradeda agresyviai gintis. Paprasčiausiai galima pasiūlyti maišelį, duodant jį sakyti – gal pamiršote? Žmogus pasijaučia nejaukiai, tačiau susirenka. Galbūt šitaip jį paraginsite 3 kartus, o kitą kartą jis jau ir pats pradės maišelius nešiotis, nes sulaukti pagalbos jam bus nemalonu“, – aiškina šunų mokyklos „Urban dog“ vadovė ir trenerė.

Visgi ji sutinka, kad situacija keičiasi į gerąją pusę. Pašnekovė pastebi, kad dar prieš 10 metų į žmogų, viešoje vietoje renkantį šuns išmatas, buvo žiūrima kreivai, tarsi klausiant – ką čia darai, kaip šlykštu.

„Dabar būna, kad eina močiutės ir net su laikraščiu paima, išmeta. Juk pats šuniukas negali susirinkti – reikia prižiūrėti, pasirūpinti juo. Problema vis dar yra ir staiga ji tikrai neišsispręs – pirmyn einama iš lėto. Man labai patiko matyti, kad jei neklystu, Druskininkuose prie šiukšliadėžių yra palikti maišeliai šunų išmatoms surinkti – šunį vedžiojantis žmogus šiuo atveju tiesiog nebeturi pasiteisinimo, kodėl nesurinko išmatų“, – teigiamą praktiką stebi A. Jazukevičiūtė.