Katinas šeimininkės neprisileidžia 5 metus
Ramunė Žvirblė jau 5 metus leidžia kartu su baikščiu katinu Murkliuku, iki šiol negalinčiu pasitikėti žmonėmis. Moters namuose jis atsirado iš prieglaudos „Rainiukas“, kurios darbuotojai vargšelį sugavo Žvėryne.
Rastas išbadėjęs, išsekęs, apiplikytas ir peršalęs gyvūnas priminė skeletą, po veterinarijos gydytojų apžiūros jam nustatytas viršutinių kvėpavimų uždegimas, o akiduobės uždegimas privertė atlikti operaciją, po kurios katinas į pasaulį žvelgė viena akimi. Nustatyta, kad akis pažeista ne dėl ligos, o dėl traumos – akivaizdu, kad katinas buvo skriaudžiamas, vejamas.
R. Žvirblė nusprendė priimti gyvūną laikinai globai, tačiau netrukus nusprendė pasilikti jį visam laikui. Anot jos, pirmus dvejus metus katinėlis atrodė labai įsitempęs.
Anot katino šeimininkės, artimiausias kontaktas, kokį pavyko užmegzti su baikščiu gyvūnu – jis lėtai prieina pauostyti ištiestos moters rankos, o tuomet staigiai sprunka šalin. Kita vertus, jam patinka būti tame pačiame kambaryje su šeimininke ir kitais augintiniais.
Reikia stengtis sudominti tol, kol smalsumas įveiks baimę
Vis dėlto, R. Žvirblė stebisi, kodėl per 5 metus taip ir nepavyko prisijaukinti katino. Tuo metu kačių elgsenos specialistė, veisėja, klubo „Top Miau“ vadovė Beata Kudzevičienė teigia, kad problemą reikėjo aktyviau spręsti vos tik ją pastebėjus, o ne tuomet, kai tai tampa normaliu ir kasdieniu reiškiniu.
„Įtariu, kad iš gatvės paimtas katinas gimė ir augo kokiame rūsyje ir niekad nežinojo, kas yra žmogaus švelnumas, gal net buvo patyręs agresiją. Vėliau žmogus paima gyvūną iš gatvės, nuveža į prieglaudą, kur daug gyvūnų. Prieglaudos skirtingos, skirtingai jose laikomi ir auginami gyvūnai. Ten retai mezgamas šiltas kontaktas – tam stinga laiko, nėra savanorių, o kartais pasitaiko ir agresyvių atvejų“, – aiškina B. Kudzevičienė.
Elgsenos specialistė pastebi, kad iš prieglaudos patekdami į namus gyvūnai yra tampomi, vedami pas veterinarus ir dažnai keisdami aplinką išsigąsta dar labiau.
„Po tokių išgyvenimų katės nebepasitiki žmogumi. Jei katė neagresyvi, tikrai manau, kad galima ją prisijaukinti. Vis dėlto, tai jau yra tapę kasdienybe, tad būtų labai sunku. Reikia turėti daug kantrybės ir laiko. Reikia nepamiršti ir to, kad nežinome, kaip iš tiesų katinas praleido pastaruosius 5 metus“, – svarsto B. Kudzevičienė.
Kačių elgsenos specialistės teigimu, tokia problema gali būti sprendžiama nuperkant katinui žaislų, skanėstų, stebint, ką jis labiau mėgsta, prie ko eina.
„Jei katinas valgo mėsą, galima ją supjaustyti mažais gabaliukais, o prieš duodant ir jam pavalgius – paglostyti gyvūną. Reikia rasti tai, kas jam patinka ir jaukinti prie rankų, prie švelnumo, kad jis suprastų, jog ranka – ne tik agresyvumas ir procedūros, bet ir švelnumas. Žinoma, bandant prijaukinti, katinas negali turėti galimybės pabėgti į kitą patalpą, durys turi būti uždarytos“, – pataria kačių elgsenos specialistė.
Anot jos, laikui bėgant gyvūno smalsumas turėtų nugalėti jo baimę: galop padeda naujo skonio paieška, žaidimai. „Tiesiog reikia nupirkti katei skanėstų, žaislų. Tikimybė, kad ji išliks baikšti visam gyvenimui, yra, bet viskas priklauso nuo žmogaus sąmoningumo“, – įsitikinusi B. Kudzevičienė.
Net ir agresyviausios laukinės katės gali tapti draugėmis
VšĮ „Vyšnių sodas“ projektų direktorė Monika Mužaitė pabrėžia, kad kiekvienas katinas turi savo charakterį. Laukines kates geriausiai sekasi prisijaukinti tuomet, kai jos būna iki 6 mėnesių amžiaus.
„Atvejų, kai žmonės jų taip ir neprisijaukina, tikrai pasitaiko. Viena mūsų prieglaudos savanorė augina 7-erių metų kačiuką, kuris iki šiol neina pas ją ant rankų. Bet būna, kad net ir labai sulaukėję katinai per pusmetį ar per metus laiko pripranta prie dėmesio, meiliai glaustosi, nori būti nešiojamas ant rankų“, – aiškina ji.
Prieglaudos direktorės teigimu, sprendžiant šią problemą svarbu atsižvelgti į tai, kur mėgstamiausia katino buvimo vieta, kaip su juo kalbama – o galbūt namuose lankosi svečiai vyrai, grąžinantys jam blogus prisiminimus?
Per kiek laiko laukinis katinas taps naminiu, priklauso ne tik nuo amžiaus. Tai lemia ir tai, kur katinas buvo rastas ir kaip ilgai ten prabuvo, ar anksčiau nėra gyvenęs su žmonėmis, ar turėjo nuolatinių šėrėjų.
„Prieglaudoje turime katiną, gatvėje gyvenusį 2-3 metus. Tai jau užsitvirtinęs laukinukas – kol jis leisis paglostomas kurio nors iš savanorių, užtruks apie 2-3 mėnesius. Vienoje teritorijoje pagavome kačiukų vadą, kurie pas mus ir užaugo. Kiekvienas jų žmones prisileidžia skirtingai. Pavyzdžiui, kai kuriuos jau greitai buvo galima paimti ant rankų, o viena mergaitė buvo labai agresyvi ir tik po 7 mėnesių persilaužė ir tapo meili“, – aiškina M. Mužaitė.
Vis dėlto, prieglaudos direktorė neabejoja, kad kiekvienas laukinis katinas gali tapti geriausiu žmogaus draugu. M. Mužaitė teigia, kad jos akyse net ir patys agresyviausi katinai, pro kuriuos nebūdavo įmanoma praeiti, kurie šokdavo, purkšdavo ir draskydavosi, vieną dieną tapo meiliais naminiais katinais.
„Kai kurių mes paliest dar iki šiol negalim, bet įprastai per pusmetį ar metus laukinius katinus galima pripratinti prie žmogaus. Sunku pasakyti, nuo ko viskas priklauso – net ir tokiomis pačiomis sąlygomis auginami vienos vados kačiukai elgiasi skirtingai“, – teigia ji.
