Tegul Kalėdų eglutė nekelia pavojaus

Taip, yra šunų ir kačių, kuriems toji eglutė buvus nebuvus - eilinis krūmokšnis ir tiek. Tačiau kai kuriems ji skatina tikrą šventinį siautulį, kuris, deja, gali baigtis liūdnai. Dėl to Kalėdinę eglutę statykite taip, kad audringesnis gyvūnas jos negalėtų pasiekti – arba matyti. Kai kuriais atvejais teks rinktis ant stalo pastatomą nedidelę puošmeną ar palubėje kabinti šaką, pasirinkti įdomesnę ant sienos tvirtinamą dekoraciją ir t.t. – išeičių yra daug ir jos gali būti labai originalios. Jei katinas ar šeškas labai mėgsta karstytis, eglutę gali užtekti tvirčiau pririšti, kad ji nenuvirstų.

Jei gyvūnas nuo eglutės negali atsitraukti, paklokite aplink ją aliuminio folijos ar celofano. Tai keturkojį ir atbaidys, ir praneš čežėjimu, kai jis artinsis prie „pavojaus zonos“.

Jei eglės neaptversite, apatinių šakų nepuoškite. Jokių žaisliukų ir jokių girliandų. Į girliandą šuo ar katinas gali įsipainioti, pragraužti laidą ir nusikratyti elektros srove. Netyčiom pasmaguriavęs žaisliukais, gyvūnas gali sunegaluoti – gal jie užkimš žarnyną, o gal aštrios skeveldros žalos vidaus organus. Pasirinkusiems gyvas eglutes reikia nepamiršti, kad būtina nuolat sušluoti nubyrėjusius spyglius - kai kurie gyvūnai mėgsta juos ryti, o jie gali dirginti ir žaloti virškinimo traktą.

Graži gėlė gali būti pavojinga

Ar žinojote, kad populiarūs šventiniai augalai kaip bugienis, amalas ar karpažolė yra nuodingi šunims ir katėms? Jei naudojate šiuos augalus kalėdų dvasios stiprinimui, padėkite juos ten, kur augintiniai negalėtų pasiekti ir paragauti (daugiau apie pavojingus augalus galite paskaityti čia: Gyvūnų tykantys Kalėdiniai pavojai).

Žvakutės

Degančios žvakės ramina ir skleidžia romantiką, išskyrus tuos atvejus, kai namuose pasklinda svylančio kailio kvapas ar nuvirtusi žvakė ką nors uždega. Jei nenorite atsisakyti žvakučių, rinkitės saugias uždaresnes žvakides ir dėkite jas aukštai ant lentynų, kad smalsių keturkojų ūsai ir uodegos liktų saugūs. Jei turite židinį – jis turi būti uždengtas.

Girliandos tegul būna saugios

Tiek viduje, tiek lauke esančių girliandų laidai turi būti saugūs, kad gyvūnas neįsipainiotų ar negautų elektros iškrovos. Geriausia, kad puošmenos būtų arti namo sienų ir kuo aukščiau. Kai išvykstate iš namų, išjunkite girliandas.

Atsargiau elkitės su dovanomis

Kai kurie gyvūnai labai mėgsta dovanas ir jų įpakavimus. Taip pat jie aktyviai dalyvauja ir pakavimo procese, kurio metu gali priryti virvių ar popieriaus. Vienas iš pavojų gali būti ir žirklės, jei laikomos prienamoje vietoje.

Svečiai gali pernelyg jaudinti

Kai kurie gyvūnai svečiams atėjus pernelyg susijaudina ir atėjūnus gali išgąsdinti ar net sužeisti. Dėl to impulsyvesnius ir energingesnius keturkojus geriau laikyti kitoje patalpoje ir įsitikinti, kad jie negalės vieni žaisti su vaikais. Net jeigu gyvūnas gali bendrauti su svečiais, tegul jo narvas ar guolis būna atokioje saugioje vietoje, kurioje pavargusio gyvūno niekas netrikdys.

Venkite persirijimo

Didžiausia švenčių bėda ir opiausias klausimas – skanėstai ir persirijimas. Šeimai valgant mėgstamus šventinius patiekalus, paprastai pagailima ir „vargšų“ gyvūnėlių – dažnas gali paragauti visko. Toks skanėstų perteklius gali sukelti virškinimo trakto sutrikimus, o kartais baigtis dar liūdniau. Kai kuriems šunims pernelyg riebūs patiekalai sukelia kasos uždegimą. Praktiškai kiekvienas padorus gyvūno savininkas žino, kad gyvūnui negalima šokolado ir razinų. Jeigu šuo „prisiskanavo“ daugiau šių gardumynų, skambinkit veterinarui ir klausykit jo patarimų.

Geriausia laikytis įprasto šėrimo ritmo, o jei norite labai palepinti augintinį, duokite jam daugiau mėgstamos mėsos (šeriamiems RAW/BARF) ar nupirkite konservų (šeriamiems sausu ėdalu) ar tiesiog sumaitinkit didesnę porciją.

Šventinis triukšmas džiugina ne visus

Fejerverkai, šūksniai, muzika, varpeliai ir t.t. - šventinis triukšmas, kuris kai kuriuos gyvūnus gali labai gąsdinti. Įsitikinkite, kad švenčių šurmulio metu gyvūnai būtų laikomi saugiai ir vedžiojami tik su pavadėliu. Jei triukšmo baimė + rimta problema, dar gruodžio pradžioje vertėtų pasitarti su veterinaru (ir jei įmanoma - dresuotoju ar elgesio specialistu) apie galimus problemų sprendimo būdus.