Šarūnė Kairytė – Rodezijos ridžbekų veislyno „Auksinis Feniksas“ įkūrėja. Idėja taip pavadinti veislyną jaunai moteriai kilo dėl Fenikso simbolinės reikšmės apie amžiną gyvenimą, auksiniai mitologinio herojaus motyvai, kurie primena šiuos iš Afrikos kilusius šunis.
„Nuo pat mažumės norėjau šuns. Kartu su tėčiu važiuodavome į medžiokles, tad nuolat būdavau tarp šunų. Labai norėjau augintinio – žiurkėnų ir šinšilų neužteko. Vieną dieną ant žurnalo viršelio pamačiau Rodezijos ridžbeką. Atsimenu, keliai sulinko, išsilydžiau.“
Šarūnė pasakoja, kad po to prasidėjo ilgas tėvų įkalbinėjimas. Tuomet į vienintelį veislyną, esantį Kaune, nuvažiavo visa šeimyna, norėdama pamatyti, kaip ši veislė atrodo gyvai. Šių šunų charakteris sužavėjo visus.
„Iš esmės ridžbekai nelinkę pasitikėti svetimais žmonėmis. Labai daug laiko skyriau Koros socializacijai, tad ji draugiškesnė, galiu ją visada atsikviesti, bet tai mano pastangų rezultatas. Ridžbekų nerekomenduojama auginti žmonėms, kurie neturi patirties su šunimis, nes tai – dominuojanti veislė, jiems labai reikalinga nuolatinė dresūra. Privaloma šiuos šunis sistemingai auklėti bei vykdyti visas rekomendacijas.“
Pašnekovė pasakoja, kad dažnai Rodezijos ridžbekai charakteriu primena katinus – jie nesupranta sveriantys daug ir dažnai nori užlipti ant kelių. Tai protingi šunys, greitai atrandantys, kaip pergudrauti šeimininką.
„Pradžioje sužavėjo jų išvaizda, kailis, faktas, kad tai medžiokliniai šunys. Vėliau jų charakteris – jie kamuoliuko dešimt kartų neatneš, gal tik du kartus. Su Kora dirbau 2–3 metus, kad galėčiau atsišaukti iš visų situacijų. Tai – medžiokliniai šunys, tik pamatę laukinį gyvūną, jį visada vejasi.“
Kompanija „Purina“ tiki, kad svarbu užtikrinti reikiamą fizinio aktyvumo lygį kiekvienam augintiniui ir tai vienas esminių augintinio geros savijautos elementų. Šarūnė pataria, kad ridžbekams svarbu per dieną skirti bent valandą aktyvaus fizinio krūvio. Papildomai reikėtų pasirūpinti ir protine veikla, kuri šunį nuvargina greičiau nei bėgiojimas ar dūkimas lauke.
„Rodezijos ridžbekai kilę iš Pietų Afrikos, dabartinės Zimbabvės teritorijos, anksčiau ji buvo vadinama Rodezija. Šie šunys buvo skirti liūtų medžioklei, medžiodavo grupelėmis. Jie surasdavo ir atvarydavo liūtą iki medžiotojo ir sulaikydavo gyvūną vienoje vietoje. Jie – skalikai, dėl to jokiu būdu negali sužaloti gyvūno.“
Kompanijos „Purina“ socialinio projekto herojė pasakoja, kad šių šunų savininkų bendruomenė visame pasaulyje yra labai vieninga, noriai tarpusavyje bendrauja, dalinasi savo žiniomis ir draugiškai priima naujus narius. Šunų veisėjams būtina nuolat kaupti žinias bei dalintis patirtimi norint išlaikyti veislės charakteristiką bei sveikatą.
Nors šių gyvūnų genuose yra didžiųjų kačių medžioklės instinktas, su naminėmis katėmis jie sutaria kuo puikiausiai.
„Su katėmis šie šunys tikrai sutaria. Aš buvau priglaudusi kačiuką iš gatvės, kurį atsivedžiau pas Korą, o ji iš karto jį labai gerai priėmė. Jie buvo geriausi draugai – kartu miegodavo ir žaisdavo. Su vaikais šie šunys taip pat sutaria gerai – didžioji dalis mano išveistų šuniukų gyvena šeimose su vaikais, kartu miega, išdykauja ir keliauja. Žinoma, reikia nustatyti taisykles tiek šunims, tiek vaikams, kurių būtina laikytis. Pavyzdžiui, kai šuo guli savo guolyje, vaikas prie jo turėtų nelįsti.“
Plačiau pasakodama apie šią išskirtinę veislę Šarūnė pamini, kad parodai skirtas Rodezijos ridžbekas privalo turėti vadinamąjį ridžą (juostą) su dviem lygiagrečiais verpetais ant nugaros. Ką tik gimusių šuniukų ši kailio juosta matoma iškart.
„Ši juosta yra vadinama ridžu. Pietų Afrikoje, iš kur yra kilę ridžbekai, gentis, vadinama hotentotais, turėjo specifinių šunų, skirtų medžioklei. Jie pasižymėjo pašiauštų plaukų ketera. Kolonistai iš Europos pamatė, kad tos genties šunys turi labai gerų medžioklinių savybių, ir pradėjo juos kryžminti su kitomis veislėmis. Buvo išveistas labai ištvermingas, sargus, ištvermingas, gana šiurkštaus kailio šuo.“
Nuo 1996 metų Lietuvoje įregistruota 215 Rodezijos ridžbekų. Pašnekovė pasakoja, kad šis skaičius nedidelis, tačiau veislė po truputį populiarėja ir skaičius auga. Veislės populiarumas dažnai turi ir neigiamos įtakos, nes padidėja tikimybė, jog gyvūnas vis dažniau įsigyjamas ne dėl savo charakterio, o dėl išvaizdos. Kompanija „Purina“ ragina, kad žmonės, svarstydami apie naujo šeimos nario įsigijimą, atidžiai įvertintų ne tik būsimo augintinio grožį, bet ir charakterį, individualius poreikius. Šarūnė pasakoja, kad Koros dėka jos gyvenime atsirado naujas draugų ir bendraminčių ratas, padaugėjo išvykų ir kelionių į kitas šalis.
Viena iš kompanijos „Purina“ tikslų – atkreipti šunų šeimininkų dėmesį į visavertę augintinio mitybą. Subalansuotas ėdalas užtikrina, kad keturkojis gautų visas jam reikalingas maisto medžiagas, būtų energingas ir sveikas.
„Ridžbekai gal šiek tiek labiau linkę į alergijas. Jie ypač jautrūs per dideliam baltymų kiekiui, tad reikia stebėti, kad ėdale nebūtų per daug baltymų. Reikia atkreipti dėmesį į sudėtį, kad nebūtų vien tik kukurūzai, ryžiai ir panašiai. Vėlgi svarbu prisiminti – kas tinka vienam šuniui, gali netikti kitam, todėl svarbu stebėti augintinio kailį – jis turi būti žvilgantis, sveikas. Jei kailis sausėja, lūžinėja, šeriasi – pirmiausia reikėtų koreguoti mitybą.“
Užsakymo nr.: PT_76105777