Mityba

Kaip vieną iš didžiausių klaidų, daromų maitinant kates, veterinarė išskiria tai, kad dažnai šeimininkai ar namuose apsilankę svečiai mėgsta palepinti kates maistu nuo stalo ir pasidalinti su jomis tuo, ką valgo patys.

Kai kuriais atvejais katės išsirenka kurį nors vieną mėgstamą produktą, kuriuo maitinasi pernelyg dažnai, nesubalansuota mityba lemia sveikatos sutrikimus.

„Tam, kad žmonėms nereikėtų sukti galvos dėl subalansuotos kačių mitybos, yra specializuoti kačių ėdalai. Juos reikia pasirinkti atsižvelgiant į katės amžių, fiziologinę būklę – ar tai mažas kačiukas, ar sena katė, besilaukianti ar sterilizuota, šeriasi ar ne. Visiems šiems atvejams yra pritaikytos skirtingos formulės, pritaikytos pagal katės būseną. Maitinti reikėtų laikantis nurodytų normų, nes kačių peršėrimas specializuotu maistu yra dažna problema, sukelianti nutukimą ar net cukrinį diabetą“, – perspėja V. Misiūnienė.

Kailis

Kačių maudymas nėra būtinas – jos savo kailį mėgsta susitvarkyti pačios. Anot veterinarės, tai visiškai natūralus ir net būtinas elgesys suaugusiai katei, nes jei ji to nedaro, už to gali slypėti sveikatos problemos.

„Savo kailio gali nesitvarkyti maži kačiukai, kurie dar neturi įgūdžių, taip pat senos katės, kurių aktyvumas yra sulėtėjęs ir jos žymiai mažiau prausiasi dėl senatvinių pakitimų. Normali, sveika katė turėtų kasdien praustis laižydama savo kailį. Jei tai nėra plika arba ilgo plauko katė, jos maudyti nebūtina, nes savimi ji gali pasirūpinti pati“, – aiškina veterinarė.

Tokią katę galima išmaudyti nebent esant būtinybei, pavyzdžiui, į jos kailį įsigėrus nemaloniam kvapui. Svarbu naudoti specializuotą šampūną, pritaikytą pagal katės kailio tipą. Tiesa, nebūtina katės maudyti vandenyje – esama ir sausų, purškiamų šampūnų. Įtrintas sausas šampūnas išvalo kailį ir vandens naudojant šią priemonę nereikia.

„Dauguma kačių leidžiasi maudomos, tai nėra problema. Kita vertus, maudyti plikas kates yra tiesiog būtina. Tokios katės odą reikia prižiūrėti dar labiau, nei plaukuotų kačių. Plikos katės turi būti prižiūrimos praktiškai kaip moters veidas – turi būti daromi pilingai, naudojami apsauginiai kremai nuo saulės, kad jos nenudegtų. Saulėtomis dienomis vien sėdėdamos prie lango jos gali įdegti. Plikas kates būtina maudyti bent kartą per savaitę su specialiais šampūnais“, – teigia V. Misiūnienė.

Kadangi katės labai mėgsta praustis ir pačios, jų žarnyne atsiranda plaukų kamuoliukų. Kuo tai blogai ir kokių priemonių imtis? Anot veterinarės, ši problema ypač opi katės šėrimosi laikotarpiu.

„Katė ant liežuvio turi tokius spygliukus, kurie neleidžia kailiui iškristi iš burnos – kiek jos jų prisilaižo, tiek ir priryja. Tai nėra gerai. Daugumai žmonių atrodo normalu, kai katės, besitvarkydamos savo kailį, priryja plaukų ir jų kamuoliukus išvemia. Dažnas vėmimas gali sukelti skrandžio uždegimą, o apatinės stemplės dalies dirginimas sukelia refleksinį kosulį. Prarijus nemažai plaukų, vėliau gali susiformuoti žarnyną užkemšantys akmenys“, – tikina pašnekovė.

Tokioje situacijoje veterinarai ne visuomet spėja padėti skiriamais vaistais – kartais tenka akmenis iš žarnyno šalinti atliekant operaciją. Kad taip nenutiktų, veterinarė rekomenduoja katės šėrimosi metu ją maitinti specialiu maistu, kuris valo žarnyną, ištirpina plaukus ir pašalina juos su išmatomis be jokio neigiamo poveikio augintinio sveikatai.

Kastracija ir sterilizacija

Veterinarė aiškina, kad kastraciją ir sterilizaciją savo augintiniams atlikti šeimininkai dažnai nusprendžia kovodami su nepageidaujamu augintinių elgesiu.

„Subrendę katinai gali būti agresyvūs, rujos metu veržtis keliauti iš namų. Tai didina traumų tikimybę ir šeimininkai dažnai jaudinasi, kad katinėlis gali pabėgti. Augintinis tampa agresyvus, šlapinasi ir tuštinasi ne vietoje. Toks elgesys, be abejo, šeimininkams yra nemalonus, o kastracija yra vienas iš būdų tai išspręsti“, – teigia V. Misiūnienė.

Veterinarė pataria savo augintinius kastruoti ir sterilizuoti visiems, kurie neketina gyvūnų veisti. „Tą atsakingą veisimo darbą reikėtų palikti veisėjams, kurie atsižvelgia į kačių sveikatą, charakterį, veislės bruožus. Geriausias laikas katyčių sterilizacijai yra iki pirmos rujos, kuomet joms 5-6 mėnesiai. Jei jau katytė surujojo, reikia palaukti ramybės periodo. Kol kačiukai nėra agresyvūs ir nesistengia pabėgti, neturi galimybės iškeliauti ir kažkur daugintis, jie gali būti nekastruojami“, – teigia ji.

Vis dėlto, jei katinas pradeda žymėtis teritoriją, jį reikėtų kuo greičiau kastruoti. Jei bus delsiama tai padaryti, teritorijos žymėjimo įprotis gali išlikti ir jokia kastracija šio elgsenos sutrikimo nepadės išspręsti.

„Po kastracijos ar sterilizacijos gali pasikeisti gyvūno elgesys: jis bus ramesnis, nebus poreikio pabėgti, tačiau tai gali lemti medžiagų apykaitos sulėtėjimą, augintiniai gali turėti polinkį į nutikimą. Todėl po kastracijos reikėtų iškart maitinti specialiu maistu, kuris padeda nekaupti nereikalingo svorio“, – aiškina V. Misiūnienė.

Atlikus kastraciją ar sterilizaciją, pakinta ir katinų šlapimas – iš rūgštingo jis tampa labiau šarmingu. „Dėl to gali gamintis šarmo kristalai – šlapime ir šlapimo takuose atsiranda „smėliuko“ ar netgi formuojasi akmenys. Šarmo kristalai gali sukelti šlapimo takų ir netgi inkstų problemas. Vėlgi, kastruotiems ir sterilizuotiems gyvūnams skirtas maistas padeda to išvengti“, – teigia veterinarė.

Nuotraukos iš konferencijos: