Dažnai bendraujant su atsakingais šunų ir kačių veisėjais tenka išgirsti, kad populiarumas veislei pridaro daugiau žalos nei suteikia naudos. Serialas „Komisaras Reksas“ suformavo įvaizdį, kad vokiečių aviganiai yra viską iškart žinantys šunys, bet realybėje juos taip pat reikia dresuoti ir auklėti. Dėl filmo „Lesė“ koliai buvo pradėti pirkti vaikams, nors vaikas savarankiškai tokiu šunimi negali pasirūpinti. O Valų korgių veislyno „Valhalos sargas“ įkūrėja Kristina Kazlauskaitė Gresavičienė pasakoja, kad faktas, jog viena didžiausių korgių gerbėjų yra Jungtinės Karalystės karalienė Elžbieta II, yra teigiamas ir naudingas.

„Karalienė Elžbieta padarė kone didžiausią reklamą korgiams, kokią įmanoma tik padaryti. Mums, veisėjams, tai pats puikiausias dalykas. Kai žmonės gatvėje klausia, koks čia šuniukas, užtenka pasakyti, kad tai – Karalienės augintinis, ir kiekvienas jį atpažįsta, įsimena. Korgiai yra kilę iš Anglijos ir egzistuoja dvi jų rūšys – pembrukai ir kardiganai. Spėjama, kad veislė atsirado iš tam tikro mišinio – vietinių šunų ir su vikingais atkeliavusių švedų valhundų. Iš jų gimė stiprūs trumpakojai šunys. Spalvos jų gali būti dvi – ruda su balta (nuo šviesos kreminės iki intensyvios raudonos) arba trispalvis – raudonos arba juodos galvos. Uodegos anksčiau buvo skiriamasis pembrukų ženklas, nes jie yra beuodegiai, o kardiganai – uodeguoti. Bet vėliau veislės buvo sumaišytos, todėl pas pembrukus atsirado uodegytės recesyvinis genas, kuris paprastai būna daugiau išreikštas nei dominantinis genas.“

Valų korgiai pembrukai yra labiau pūkuoti, mieli, labai žaismingi, energingi šunys. Kardiganai yra labiau darbiniai šunys, rimtesnio charakterio, rimčiau žiūrintys į gyvenimą. Abi veislės gali ganyti avis, turi tam įgimtą instinktą. Dėl šios savybės jie „gano“ ir saugo vaikus, kitus mažus šunis, o jei gyvena namuose keli korgiai – jie gano vienas kitą. Dar viena šių šunų ypatybė – trumpos kojos ir tvirtas kūnas. Nepaisant neįprastos ir išskirtinės išvaizdos, pirmiausia reikėtų susipažinti su korgių charakteriu. Socialinis projektas, įkvėptas kompanijos „Purina“, skatina prisiminti, kad būsimo augintinio elgesys, polinkiai ir poreikiai turėtų tapti lemiamu veiksniu priimant apsisprendimą dėl naujo šeimos nario.

„Trumpos kojos tikrai nėra jų trūkumas – jų kojos gali lakstyti visą dieną ir labai dideliu greičiu, nugrius tik tada, kai šeimininkas bus pavargęs. Korgiai yra draugiški, klusnūs šunys. Daugeliu atvejų galėčiau sakyti, kad dėl savo dydžio ir temperamento jie yra vieni iš tinkamiausių šunų laikyti mieste. Prieš įsigydama korgį, buvau labai didelė pedantė, man buvo itin svarbu, kad namuose būtų švaru ir nebūtų dulkių. Tad vienintelis jų trūkumas – jie labai šeriasi. Korgiai turi labai rimtą poplaukį, kailį, saugantį ir nuo šalčio, ir nuo karščio. Kailis du kartus per metus visiškai pasikeičia, išsišeria visa povilnė, viršutinis kailis. Tad reikia nusiteikti, kad namuose bus pūkų.“

Korgiams svarbiausias yra šeimininkas. Kristina pasakoja, kad, jei sergi, esi pavargęs, neturi jėgų, šuo nesupyks, jei tą kartą nebus ilgai vedžiojamas lauke. Jis visada džiaugiasi jam skirtu dėmesiu, nesvarbu, kiek jo yra skiriama. Didžiausia bausmė ir nelaimė šiems keturkojams – būti atsiskirtiems nuo žmogaus. Veisėja visada, susitikusi su potencialiais šuniuko šeimininkais, teiraujasi, kiek laiko per dieną jie dirba, ar turi galimybę bent trumpam grįžti iš darbo į namus dienos metu ir pan. Korgiams ilgam laikui likti vienui vieniems yra didžiulė nelaimė.

„Korgiai – puikiai jaučiasi šeimoje, kurioje yra vaikų. Jie nėra trapūs, todėl vaikas jo neužgaus ir nenuskriaus. Taip pat jie labai aktyvūs. Visi kvailoki, nesąmoningi užsiėmimai, išdaigos ir nuotykiai šitiems šunims labai patinka. Jie mėgsta nešioti kamuoliuką, dūkti ir žaisti, tad vaikams tampa labai geru draugu. Tik tam tikrais korgio augimo etapais reikia daugiau stebėti ir prižiūrėti jų kojas, kad vaikai dūkdami netyčia jų nepatrauktų.“

Kristinos požiūris į veisimą, šunų priežiūrą ir auginimą labai artimas kompanijos „Purina“ socialinio projekto vertybėms – šuo lyg šeimos narys, bet jam taip pat galioja elgesio taisyklės, visi veislyne gimę šuniukai atsakingai prižiūrimi, moteris labai atsakingai įvertina žmones, kuriems jos keturkojai taps geriausiais draugais.

„Su šia veisle esu aštuonerius metus. Galiu pasakyti, kad per pastaruosius porą metų gauname be proto daug užklausų dėl korgių šuniukų. Ši veislė ypač populiarėja Azijos šalyse. Tačiau visada reikia prisiminti, kad perkamas šuniukas pirmiausia nėra daiktas, antra – tai nėra tik šuo. Reikia įdėti labai daug žinių, skirti pakankamai laiko ir pinigų, kad pasaulį išvystų sveiki tiek fiziškai, tiek psichologiškai mažyliai. Kartais žmonės vadovaujasi neteisinga idėja, kad šuo būtų kuo pigesnis ir būtinai veislinis... Mano veislyne korgis „namams“, kuris bus šiek tiek pigesnis, tikrai turės priežastį, kodėl jis skirtas namams – mėlyną, per ilgą kailį, per ilgą juosmenį, labai platų priekį. Šeimininkas tokių detalių nepastebės, bet toks šuo negali dalyvauti parodose ir būti veisiamas. Jie būna sterilizuojami arba kastruojami. Taip apsisaugau, kad iš mano šuns, kurį parduodu pigiau, nebus padaromas „fabrikėlis“.“

Atsakingas Kristinos požiūris į šunų auginimą susiformavo dar ankstyvoje jaunystėje, kai ji rūpinosi lauke rastais šuniukais. Po kurio laiko pašnekovės gyvenime atsirado veislinis šuo. Įvertinusi tokio šuns privalumus, ji nusprendė, kad pradėjusi savarankišką gyvenimą ji išsirinks sau idealiai tinkančią veislę.

„Tuo metu aš atidaviau duoklę tiems, kuriems tikrai reikėjo pagalbos. Vėliau netyčia į mano rankas pateko veislinis šuo ir supratau, ką reiškia gyvūnas su dokumentais. Tada suvokiau, kad namuose noriu tokio šuns. Norėjau būti tikra dėl jo sveikatos, numanomo temperamento. Tuo metu turėjau ir mišrūną, panašų į taksą. Man patiko jo gabaritai: mažas, ilgas, jį smagu pasiimti į lovą, su juo lengva keliauti. Bet taksai yra medžiotojai, jų veislė yra sudėtinga. Įsivertinusi tam tikrus dalykus, norėjau, kad šuo man paklustų, tad tinkamiausi pasirodė aviganiai, taigi ieškojau aviganio, kuris fiziškai būtų kažkuo panašus į taksą. Netyčia pamačiusi korgio nuotrauką, nuvažiavau pas veisėją ir ten įsigijau Bitutę.“

Kompanija „Purina“ tiki, kad šuo žmogaus gyvenimui suteikia ne tik daug džiaugsmo ir gerų emocijų, bet ir skatina atrasti naujų dalykų, tyrinėti aplinką, kartu patirti nuotykių.

„O jau tada ir prasidėjo... Turint veislinį šunį ateina noras išbandyti parodas. Kadangi esu labai azartiška, mane ši veikla labai sudomino. Vėliau tiek šalių apkeliavau, pamačiau pasaulio tik dėl šunų.“

Užsakymo nr.: PT_75569081