Į pagalbos šauksmą niekas neatsiliepė 5 paras
Nuo pat pradžių dėl kaimynės katės likimo nerimavusi Loreta Chasažirova teigia, jog gyvūnas medyje įstrigo antradienį. Tuo metu niekas nesitikėjo, jog gelbėjimo operacija užtruks iki pat sekmadienio vakaro ir taps dideliu visų kaimynystėje gyvenančių žmonių rūpesčiu.
L. Chasažirovą nustebino tai, jog iš pat pradžių bandžius susisiekti su ugniagesiais gelbėtojais, teko išgirsti, jog niekas šioje situacijoje jiems padėti negali. Kaimynams, kurie kreipėsi bendruoju pagalbos numeriu 112, buvo pasakyta palūkėti valandą, po kurios vis tik paaiškėjo, jog niekas nesiruošia jiems padėti.
Moteris tikina, jog toks pagalbą turinčių suteikti tarnybų ir organizacijų abejingumas jai buvo netikėtas. Gyvūnams padedančios organizacijos, į kurias buvo kreiptasi, taip pat niekuo negalėjo padėti, nes neturėjo įrangos iškelti gyvūno iš 40 metrų aukščio.
Vis dėlto, nelaimė suvienijo kaimynystėje gyvenančius žmones, kurie dažnai susirinkdavo pažiūrėti, kaip laikosi katytė, bandė ją prisikviesti ir prisivilioti. „Kasdien bandydavome ją prisišaukti. Kažkas pasakė, kad kates iš medžių galima išvilioti valerijono lašais. Palašinome jų prie medžio, tačiau tai irgi nepadėjo“, – teigia L. Chasažirova.
Po daugybės nesėkmingų bandymų savomis jėgomis prisikviesti gyvūną, pagalbos buvo ieškoma ir „Facebook“ grupėje „Kaip gyvena Nemenčinė“. Čia aktyvi miesto bendruomenė padeda vieni kitiems spręsti iškilusias problemas arba nurodo, į ką būtų tikslingiausia kreiptis. Grupės nariai neliko abejingi ir dalinosi savo patarimais. Laimei, netrukus atsirado moteris, žinanti, ką daryti šioje situacijoje.
„Tikėjomės, kad parašius į grupę kas nors kažką pasiūlys. Viena komentatorė parašė, kad turime kreiptis į gyvūnų globos organizacijas, nes ugniagesiams geriau skambinti iš jų – tuomet sureaguos. Susisiekėme su „Tautmilės globa“ ir jie padėjo mums iškviesti ugniagesius, kurie iškart ir atvažiavo. Būtume žinoję, būtume anksčiau tai padarę, o dabar katytei teko medyje išbūti 5 paras“, – aiškina moteris.
Vaizdo įrašu pasidalino Robertas Sys.
Nemenčinės gyventojai dėkoja į pagalbos šauksmą atsiliepusiam Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 7-osios komanda pamainos vadui Vladislavui Liudkevičiui ir jo komandai.
Didžiausias pavojus medyje įstrigusiam gyvūnui – varnos
Įkalbėjusi ugniagesius atvykti VšĮ „Tautmilės globa“ vadovė Tautmilė Stanevičiūtė teigia, jog į fizinių asmenų kvietimus padėti panašiose situacijose atsidūrusiems gyvūnams gelbėtojai sureaguoja labai retai, nes dažnai panašūs iškvietimai būna melagingi. Negana to, medžiuose įstrigusių kačiukų gelbėjimas nėra ugniagesių prioritetas.
„Prisiskambinti ugniagesiams gali bet kas, todėl pasitaiko ir neteisingų, melagingų pranešimų. Gelbėtojams tikrai neverta dėl jų važinėti pirmyn atgal. Pirmiausia reikėtų kreiptis į gyvūnais besirūpinančias organizacijas ir išsiaiškinti, ar tikrai įmanoma privažiuoti prie tos vietos, kurioje yra įstrigęs gyvūnas. Organizacijomis ugniagesiai labiau pasitiki ir į jų kvietimus sureaguoja dažniau“, – aiškina T. Stanevičiūtė.
Pašnekovė pastebi, jog pagalba tokiam gyvūnui turi būti suteikiama įvertinus galimybę prie jo privažiuoti – kai kuriais atvejais paprasčiau yra imtis kitų priemonių, pavyzdžiui, gauti leidimą nukirsti medį.
„Kartais paprasčiausiai neįmanoma privažiuoti prie medyje įstrigusio gyvūno ir pagalbą kviečiantys žmonės to neįvertina. Tuomet patogiau pabandyti katiną nuvyti su vandens srove, o kokioje pamiškėje geriau nukirsti medį ir lėtai su virvėmis jį nuleisti. Fantastika, jog šiuo atveju pavyko nukelti katiną su keltuvu – tai klasikinis medyje įstrigusių gyvūnų gelbėjimo būdas, bet kartais prireikia ir kitaip tai išspręsti“, – teigia T. Stanevičiūtė.
Pašnekovės teigimu, kai kuriais atvejais katės sugeba išlipti pačios, todėl skubėti ieškoti pagalbos tokiais atvejais nereikia. „Pirmas dvi dienas nereikėtų panikuoti. Sunerimti reikėtų tik pastebėjus netoliese varnas – jos gali užpulti medyje įstrigusį gyvūną, o kai kuriais atvejais ir stipriai sužaloti. Jei kačiukas mažesnis, reikėtų paskubėti jį išgelbėti, bet jei aplink paukščių nematyti, tuomet ramu“, – perspėja ji.
„Labai priklauso nuo situacijos: juk būna, kad jie laipioja po medžius be vargo, ypač tie, kurie gyvena lauke. Tačiau būna ir naminių katinų, kurie pirmą kartą patenka į lauką ir kažko išsigandę įsikabaroja į medį. Jie ten sėdi, nes paprasčiausiai bijo nulipti, jaučia stresą. Ir jei katinas pats nesugeba išlipti, reikia jam padėti. Jei tai įmanoma padaryti patiems, geriau ugniagesių netrukdyti, tačiau jei visą gyvenimą ant sofos gyvenęs, valgęs ir miegojęs katinas sėdi medžio viršūnėje – akivaizdu, kad jį reikės iškelti specialioms tarnyboms,“ – teigė L. Udraitė.
Pirmiausia reikia kreiptis į gyvūnų globos tarnybas
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento rašte numatoma, jog Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pajėgos teikia pagalbą gyvūnams tik tuomet, kai gauna pranešimą iš Bendrojo pagalbos centrą (BPC), į kurį kreipėsi gyvūnų globos tarnybos atstovas gyvūnų gelbėjimui prireikus gaisrinės gelbėjimo technikos ar įrangos.
Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Operacinio vadovavimo skyriaus viršininkas Roaldas Kepalas pabrėžia, jog dėl šios priežasties tiesiai į BPC paskambinę gyventojai nesulaukia ugniagesių pagalbos. O kokiais atvejais ugniagesių komanda atvyksta išgelbėti į medį įsilipusio gyvūno?
„Priklausomai nuo to, kokiame aukštyje yra įsilipęs katinas, siunčiamos ir skirtingos pajėgos. Katinui esant iki 10 metrų aukštyje, jo gelbėti siunčiama standartinė automobilinė gaisrinė cisterna ir jo gelbėjimui panaudojamos pernešamos ištraukiamos gaisrinės kopėčios. O katinui esant virš 10 metrų aukštyje į įvykį išsiunčiamos automobilinės kopėčios arba keltuvas, bet šiai technikai reikalingas tinkamas privažiavimas prie medžio arba pastato, kad būtų galima tinkamai išskleisti kopėčias“, – aiškina R. Kepalas.
Šiuo atveju, gyvūnui esant 40 metrų aukštyje, vienintelė galimybė jį išgelbėti buvo pasitelkus automobilines kopėčias/ keltuvą. R. Kepalo teigimu, dažnai pasitaiko ir tokių atvejų, kad nėra galimybės panaudoti ugniagesių turimos technikos dėl sudėtingo privažiavimo bei didelių gelbėjimo technikos gabaritų.