„Kai noriu įsitikinti, ar žmogus galės pasirūpinti bulterjeru, atlieku tokį testą – paleidžiu penkis savo šunis ir žiūriu, kaip žmogus elgiasi, ar nesutrinka pamatęs tokią energiją ir judrumą. Jei nesutrinka, žinau, kad tikrai galės auginti vieną iš mano šuniukų“, – pokalbį juokaudama pradeda Renata Černys, „EOS Tanagros“ nykštukinių ir standartinių bulterjerų veislyno įkūrėja. Netrukus „Purinos“ komanda įsitikino, kad šie ypatingi ir nuostabūs šunys yra tikra energijos bomba, kurią suvaldyti gali ne kiekvienas.
„Šią veislę pamačiau būdama kažkur trečioje klasėje. Pradėjau domėtis, man labai patiko jų charakteris – užsispyrę, savarankiški, mąstantys. Be to, kaimynė turėjo bulterjerą ir jis jos neklausydavo, o manęs klausydavo. Tėvų labai prašiau tokio šuns, bet jie neleido jo auginti, nes buvau per maža. Šiek tiek paaugusi pradėjau užsiimti dresūra. Tėvai, supratę, kad esu atsakinga ir šunys mane labai domina, 16 gimtadienio proga padovanojo man Taigą.“
Renatos tėvai turėjo tvirtą nuomonę dėl augintinio kilmės – jis privalo būti su kilmę įrodančiais dokumentais, geros genetikos. Moteris kartu su Taiga pradėjo dalyvauti parodose, bet reikėjo nemažai užsispyrimo ir įdirbio, kol tiek ji, tiek augintinė tapo geriausiomis – Taiga buvo pripažinta tarptautine čempione. Netrukus po šio laimėjimo Renatos galvoje pradėjo kirbėti kita mintis, kad bulterjerus ji galėtų veisti.
„Vėlgi iš pradžių buvo labai sunku. Pradėjau labiau domėtis veisimu, 2005 metais išvažiavau į Angliją to mokytis. Iš ten parsivežiau ir patiną. Pirmuosius kergimus darydavau tik užsienyje, nes tuo metu Lietuvoje buvo mažai šunų, vieni kitų palikuonys. Dabar situacija kur kas geresnė ir gerus kergimus galiu daryti Lietuvoje.“
Bulterjerai yra labai tvirto charakterio, užsispyrę, protingi, tad reikia nemažai žinių norint juos auklėti ir dresuoti. Šie šunys mėgsta visur lipti, nėra durų, kurių nesugalvotų kaip atidaryti. Jie puikiai moka manipuliuoti šeimininku, todėl nesunkiai gali tapti namų valdovu.
„Jie jau nebeturi jokios agresijos. Jie oficialiai yra dekoratyvinės veislės atstovai, šeimų šunys. Puikiai sutaria su vaikais, nes yra labai pakantūs skausmui. Aišku, visada reikia žiūrėti, kad vaikai neskriaustų šuns. Jie yra savotiški klounai, visada sugalvoja, kaip apgauti, lenda į kišenes, apsimeta, prigalvoja juokingų pozų, šokinėja, šliaužioja.“
„Bulterjerai mėgsta tempti, jiems labai patinka visos jėgos sporto rūšys, varžybos. Bet juos reikia labai tausoti, jie kartais nejaučia ribų. Mes irgi turime specialias tempimo petnešas, einame į laukus tampyti padangų. Kai tik šunys pamato, kad jau nešuosi tas petnešas, akimirksniu užsidega, jiems labai patinka. Jeigu žmogus nori rimtai sportuoti su tokiu šunimi, turi nuodugniai patikrinti jo sveikatą.“
„Purinos“ socialinio projekto tikslas – papasakoti visuomenei apie įvairias veisles iš pirmų lūpų, pasidalinti atsakingų veisėjų patirtimi, žiniomis bei patarimais. Renata užsimena, kad bulterjerai dėl neįprastos savo išvaizdos dažnai vertinami skeptiškai, bet tai atspindi žinių stygių.
Ši veislė yra kilusi iš Anglijos. Pirmieji bulterjerai buvo veisiami tik baltos spalvos, kiek vėliau veisėjai pradėjo veisti spalvotus, užapvalinta nosimi šunis. Bulterjerų protėviai buvo skirti medžioklei, bet keičiantis veisimo tradicijai ir laikotarpiams bulterjerai tapo kresnesni, tad buvo priskirti prie dekoratyvinių veislių atstovų. Nykštukiniai ir standartiniai bulterjerai skiriasi tik savo dydžiu ir energingumu – mažesni yra labiau aktyvūs.
„Lietuvoje šių šunų populiarumas didėja. Žmonės labai domisi kilme, sveikatos tyrimais, pirkėjai mąsto apie būsimo augintinio sveikatą, genus. Kai pradėjau veisimą, Lietuvoje apskritai jokių šunų sveikatos tyrimų nedarydavo. Gatvėje sutikti žmonės taip pat ramiau ir draugiškiau reaguoja į šiuos šunis.“
Šie šunys yra skirti aktyviems ir stabiliems žmonėms. Renata pasakoja, kad norintys įsigyti jos išveistą šuniuką privalo užpildyti klausimyną, pasirašyti sutartį. Neretai pasitaiko atvejų, kai susipažinę su sąlygomis žmonės atsisako įsigyti šuniuką, nes mano, kad su šunimi gali daryti ką nori. Klausimyną sudaro klausimai apie būsimo šeimininko patirtį auginant šunis, nes bulterjero charakteris tvirtas, užsispyręs, tad norint jį auginti reikalinga patirtis. Taip pat Renata įpareigoja savininkus neauginti šuns voljere, gerai ir tinkamai jį prižiūrėti.
„Renkantis bulterjerą svarbu atkreipti dėmesį ir į lytį – tradiciškai patelės yra mielesnės, švelnesnės, mažesnės, o patinėliai labiau nepriklausomi, stambesni, didesni. Šiems šunims patinka kelionės ir viskas, ką jie gali daryti kartu su savo šeimininku. Bulterjerai viską daro nosimi – žaidžia, kasa, stumdo. Dėl to dažnai ją pritrina, atsiranda žaizdelių. Jie ir šeriasi pakankamai, bet jei šeimininkas duoda gerą maistą, tai vyksta tik du kartus per metus – tuo metu verta duoti papildų ir per porą savaičių šis procesas baigiasi. Kartą per savaitę savo šunis pašukuojame, o maudome tik tada, kai labai išsipurvina.“
Renata Černys perspėja, kad bulterjerai yra gana specifinė veislė, tad geriausia, jei planuojantys įsigyti šuniuką pirmiausia pabendrautų su jau suaugusiais šunimis, susipažintų su veisėjais. Šie šunys užsispyrę, aktyvūs, jų visur pilna, tad kai kuriems jie gali pasirodyti įkyrūs. Dar vienas keistas šios veislės šunų įprotis – jie ėda viską, tad būtina nuolatos juos saugoti, kad neparagautų pavojingų medžiagų ar neprarytų kokio daikto.
„Šiems šunims būtina tiek fizinė, tiek psichologinė iškrova. Nuolatinis darbas su jais. Tai gali būti įvairi veikla – nuo lengvesnės rūšies sporto, paklusnumo (angl. agility) treniruočių iki dalyvavimo šunų parodose. Taip pat žmonės turi suprasti, kad bulterjero išvaizda unikali, kitokia, neįprasta, todėl kartais gali tekti išgirsti replikų iš praeivių.
Užsakymo nr.: PT_74681710