Maži, blizgaus kailio ir ilgų ausų kavalieriaus karaliaus Karolio spanieliai – viena populiariausių veislių pasaulyje, vis labiau mėgstama ir Lietuvoje. Eglė Baltruštienė yra viena iš tų žmonių, kurie, vedami didelės meilės gyvūnams ir būtent šiai veislei, įkūrė veislyną „Simfonija tau“ ir stengiasi šviesti visuomenę apie šių šuniukų charakterį bei kilmę.

„Mano susipažinimo su šia veisle istorija yra gana įdomi. Daugelį metų dirbu su žirgais. Vieną dieną sulaukiau skambučio iš moteriškės, kuri norėjo žemaitukų veislės arkliuko. Aš jų niekada neveisiau, tačiau tuo metu jau apie šešerius metus aktyviai su jais dirbau, apjodinėdavau, padėdavau startuoti varžybose ir panašiai. Tuo metu kaip tik vieną tokį žemaituką turėjau parduoti, tad pasikviečiau ją apsilankyti pas mus.“

Atvykusi apžiūrėti arklio moteris netrukus sutiko jį įsigyti. Eglė, atvežusi žemaituką į naujus namus, buvo pakviesta pasivaišinti kava. Šunys visą gyvenimą buvo pašnekovės silpnybė, tad pas pirkėją išvydusi lakstančius labradoro retriverius ji labai susižavėjo moters gyvenimu bei šunų veisimu. Tuo metu Eglės akis užkliuvo ne už draugiškųjų retriverių, o kavalieriaus karaliaus Karolio spanielių – tą akimirką įvyko meilė iš pirmo žvilgsnio.

„Užėjome į namus ir pamatėme lyg kažkokį spanielį, bet margą... Pasirodo, tai buvo kavalieriaus karaliaus Karolio spanielis... Užsimaniau šio šuns! Konkrečiai nė negalėčiau pasakyti, kodėl taip nusprendžiau. Tiesiog tai buvo meilė iš pirmo žvilgsnio. Po kurio laiko susiskambinome ir pasakėme, kad, kai bus vada, norime pačios geriausios kalytės. Jau iš pat pradžių man galvoje kirbėjo mintis apie veisimą ir dalyvavimą parodose. Taip į mūsų šeimą atėjo pirmoji mūsų kalytė Citronella Sielos Balzamas, namuose šaukiama Milka.“

Eglė prisipažįsta, kad dar prieš pirkdama šunį jau buvo nusprendusi su juo dalyvauti parodose. Iki tol ji jose apsilankydavo kaip žiūrovė, kurią labai žavėjo šurmulys ir azartas. Šuniukų veisimas Eglei taip pat pasirodė esanti patraukli ir įdomi veikla, todėl Milka, sulaukusi pusantrų metų, susilaukė pirmosios vados. Moteris į keturkojų veisimą nuo pirmųjų dienų žiūrėjo atsakingai, tad tinkamą patinėlį surado kaimyninėje Lenkijoje.

„Gimus pirmai Milkos vadai, susitvarkiau visus formalumus ir įkūriau savo veislyną. Pavadinau jį „Simfonija tau“. Planuose šįmet sulaukti dviejų naujų vadų, bet čia tik planai. Iš tiesų nemėgstu planuoti ir teigti, kad taip ir bus. Viskas priklausys, kaip susiklostys ateities planai“, – apie savo veislyno pradžią, dabartinį ir ateities planus pasakojo pašnekovė.

Kokia šios veislės istorija? Anot Eglės, XVIII a. kunigaikštis Dž. Čerčilis laikė raudonos ir baltos spalvos kavalieriaus karaliaus Karolio tipo spanielius medžioklei. Ši veislė buvo labai stipri ir ištverminga, pasižymėjo raudonos ir baltos spalvos kailiu. Antrojo pasaulinio karo metais šie spanieliai dėl vienokių ar kitokių priežasčių beveik išnyko. Po karo veislė buvo išsaugota kryžminant tik šešis likusius šunis. Būtent iš šių šunų yra kilę visi dabartiniai kavalieriai. Po to šie šunys sparčiai paplito ir 1945 m. Anglijos kinologų klubas juos pripažino kaip atskirą kavalieriaus karaliaus Karolio spanielių veislę.

„Dar vienas iš įdomesnių faktų yra tas, kad šių šunų paskirtis arba priežastis, kodėl jie buvo išvesti, – surankioti ant savo ausų blusas iš karalių šukuosenų, kurios, kaip žinome, būdavo padarytos ne vienam vakarui. Turėdami tokias ilgas ausis, kavalieriaus karaliaus Karolio spanieliai puikiai tai sugebėdavo padaryti sėdėdami šalia karalių ir karalienių“, – veislės istorijos subtilybėmis su „Purinos“ komandos nariais dalijosi pašnekovė.

Kaip ir kiekvienam šuniui, kavalieriams reikia daug laisvės. Jie mėgsta pasivaikščiojimus gamtoje, juk, kaip teigia Eglė, ši veislė turi ir medžioklinių šunų kraujo. Tačiau jie visiškai neagresyvūs, o natūralus vijimosi instinktas prabunda tik dėl linksmumo. Vienokiu ar kitokiu atveju šie šunys yra gana universalūs.

„Kaip spanieliai jie gali būti visokie: jei reikia, bus aktyvūs, jei norėsis – drybsos lovoje kartu su šeimininku. Šie šunys moka prisitaikyti. Kiek bus aktyvus žmogus, tiek bus aktyvus ir jo šuo. Šie spanieliai skiriasi nuo kitų spanielių savo geranoriškumu, inteligentiškumu. Mano nuomone, jie yra paklusnesni ir sukalbamesni. Ne tokie aktyvūs kaip kiti panašios veislės šunys. Kavalieriaus karaliaus Karolio spanieliai yra laikomi vidutinio intelekto šunimis, tai ne darbinė klasė, taigi dresūrai jie pasiduoda, tiesiog tam reikėtų skirti daugiau dėmesio ir laiko“, – daugiau veislės subtilybių atskleidžia Eglė.

Kompanijos „Purina“ inicijuoto socialinio projekto „Apie gyvūnų veisles iš pirmų lūpų“ siekis – informuoti būsimus keturkojų augintojus apie pagrindinius veislės bruožus, charakterį ir padėti lengviau pasirinkti augintinį, kuris taptų neatsiejama jų gyvenimo dalimi.

„Šie šunys tinka tiek vaikams, tiek senoliams. Jų didelė, mažame kūne glūdinti širdutė atsidavusi 100 proc. šeimai. Atsakingai veisiami, šie šunys visiškai neturi agresijos, todėl puikiai sutaria su kitais šunimis ar kitais naminiais gyvūnais. Man asmeniškai labiausiai atsiskleidusi šios veislės geroji savybė – kantrumas. Buvo įvykis su kitu šunimi, kuris apkandžiojo vieną mano kalytę. Tačiau, kad ir koks didžiulis skausmas buvo, ji ant veterinaro stalo žiūrėjo mums į akis ir vizgino uodegytę. Iškentėjo absoliučiai viską nė karto negrasindama svetimiems žmonėms gydymo metu.“

„Purinai“ Eglė taip pat teigė, kad kavalieriaus karaliaus Karolio spanieliai yra šunys, kuriems labai norisi draugijos ir šilumos. Jie yra gana jautrūs, todėl agresyvūs ir staigūs judesiai juos gali gąsdinti. Pašnekovė taip pat pataria prieš renkantis šunį pasidomėti, ar jo tėvams yra atlikti privalomieji tyrimai: širdies, akių ir kelio girnelės.

Kavalieriaus karaliaus Karolio spanieliai gali kainuoti nuo 1200 iki 1500 eurų. Vis dėlto, kuo sužavi ši veislė, kas priverčia praeivius atsisukti ir kas geriausiai ją apibūdina?

„Žmones sužavi būtent tos ilgos ir nukarusios jo ausys (kurias reikėtų šukuoti, nes jose dažniausiai susivelia sąvėlų) ir nepaliaujamai vizginama uodega. Uodegos vizginimas c vienas iš bruožų, geriausiai nusakančių veislės charakterį. Sakoma, kad, jei kavalierius nevizgina uodegos, jam kažkas negerai ir jis yra netemperamentingas šuo. Vis dėlto kiekvienas šuo, kaip ir žmogus, yra individualus“, – pašnekesį su „Purina“ baigia Eglė.

Užsakymo nr.: PT_74448484