Na taip, teisiškai jie teisūs, tačiau eilinis žmogus turėtų žinoti ir kitą, nematomą šių prietaisų veikimo pusę. Tačiau kur tokią informaciją rasti? Yra nemažai šaltinių internete užsienio kalbomis. Lietuviškai, deja, tik reklamos, viską rodančios per rožinius akinius: šuo nebelos, kaimynai nebesiskųs, palaidas neišbėgs iš teritorijos ribų. Visai kaip pasakoj.

Šiandien akis vėl užkliuvo už panašios reklamos feisbuke. Iš užsitęsusio neveiksnumo, matyt, išmušė komentarai, kuriuose įrangos pardavėjas rekomenduoja priemones nuo lojimo motinai su mažu vaiku. Kaip ir reikėjo tikėtis, komentaras, siūlantis pasidomėti apie priemonių veikimo principus plačiau, buvo greitai ištrintas ir tolimesnė galimybė komentuoti ar kitaip reaguoti į paskyroje skelbiamą informaciją užblokuota.

Vis dėlto vartotojai turi teisę priimti informuotą sprendimą – naudoti tokias priemones ar ne.

Visi mes ieškom greito efekto – penkių dienų dieta, anglų kalba per 30 dienų. O kai negauname norimo rezultato, ieškome kito greito ir efektyvaus būdo. Palaipsniui tokiais metodais nualiname organizmą, uždainuojame „tulibu dačiu“ ar panašiai. Dar nėra išrastas greitas ir efektyvus būdas be šalutinių poveikių.

Taigi koks šalutinis poveikis gali būti naudojant tokius antkaklius, veikiančius tiek elektros šoko, tiek ultragarso, citronelos ar kitokio neigiamą asociaciją šuniui turinčio efekto principu?

Visa paslaptis neigiamoje asociacijoje – arba elektros srovė suteikia skausmą, arba jau šuo buvo stipriai „pakratytas“ elektra ir menkiausias to jausmo prisiminimas įveda į panikos būseną, kai šuo bijo pajudėti, suloti ir t.t. Ultragarsas ir citronela – taip pat veiks tik tada, kai sukels stipriai nemalonų pojūtį. Elektros antkakliai turi reguliuojamą stiprumą, ir nieko nežinantis vartotojas tol jį didins, kol pamatys efektą, nes gi tai „pats humaniškiausias būdas“. Niekas neginčija, kad tai gali būti efektyvu, jei pakankamai skausminga arba gyvūno sąmonėje susieta su potencialiu skausmu, tačiau tikrai ne „humaniškiausia“.

O kaip jaučiasi šuo, gyvenantis nuolatinėje fizinio skausmo baimėje? Įsivaizduokit: jus krato elektra būtent tuomet, kai jums liūdna. Šunys nemoka slėpti jausmų, jų elgesys atspindi jų vidinę būseną, todėl labai gaila, kai žmonės perka tokius antkaklius „sutramdyti“ vieną paliktą namie savo šunį.

Antkaklis neišspręs elgesio priežasties, tik užmaskuos simptomus bei padidins gyvūno stresą. Nuolatiniam strese gyvenantis šuo jautriau reaguoja į įvairius aplinkos dirgiklius, mažiau toleruoja skausmą ir jam nemalonius pojūčius. Besiakumuliuojanti įtampa dažnai tampa agresijos, namų niokojimo ar kito „blogo“ elgesio priežastimi, ir vėl ieškoma greitų sprendimų.

Grįžtant prie mamos su mažu vaiku. Kas bus, kai mama nupirks tokį antkaklį, vaikas pradės vaikščiot, lįsti prie nuolat kenčiančio šuns, o mama net nepagalvos, kad tylus ramus Bimas gali nebepakelti įtampos? Aišku, lieka kaltas šuo, jis užmigdomas arba atiduodamas į pergrūstas prieglaudas, arba vienas mažas grybšelėjimas ignoruojamas ir situacija paliekama komplikuotis toliau.

Kitas pardavėjų argumentas būna „kai jau niekas nebeveikia“. Veikia, tik tai ne penkių dienų dieta, ir kiekvienas šuo yra individas, todėl reikia atrasti tinkamus metodus. Dažniausiai žmonės nebando ieškoti pagalbos toliau feisbuko patarimų grupių, o ten tik spėk atrinkti grūdus nuo pelų. Arba nenorima investuoti į šuns emocinės būsenos problemų sprendimą.

Jūs šeimininkas, rinktis jums, bet jūs atsakote už savo šunį, todėl priimkite sąmoningą sprendimą. Jei dar tik ruošiatės įsigyti augintinį – gerai pagalvokite, nes šuo – gyvūnas, ne televizorius. Ne taip paprasta suremontuoti, jei kažkas neveikia kaip turėtų, o greiti sprendimai potencialiai rizikingi. Gal pakaks didelio pliušinio žaislo?

Plačiau apie studijas, pagrindžiančias šiuos teiginius, galite pasiskaityti čia, čia, čia.