Parduotuvėje ketino užtrukti vos kelias akimirkas
Antakalnietė Aušra Galvėnienė savo augintinį priglaudė iš gyvūnų prieglaudos – tai buvo vienas iš Ramygalos kaimo šunų, atimtų iš baisiomis sąlygomis juos laikiusios senolės. Šeima jį pavadino Maksu. „Jei atvirai, mes jo net nesirinkome. Užpildėme anketą ir kokį atvežė, tokį paėmėme. Nepaisant to, kad šuo mišrūnas ir jo gyvenimo istorija sudėtinga, šeima jį iškart priėmė su meile“, – prisimena moteris.
Prieš įvykstant lemtingai vagystei, pririštą šunį prie parduotuvės A. Galvėnienė palikdavo tik išskirtiniais atvejais – kaip tik toks ir buvo sausio 6 dieną, penktadienį. „Važiuodama iš darbo užėjau į parduotuvę apsipirkti, tačiau pamiršau vieną produktą – konservuotas pupeles. Pasivaikščiojusi su šunimi suabejojau, eiti ar neiti. Nusprendžiau, kad jei parduotuvėje nebus daug žmonių, greitai nubėgsiu ir sugrįšiu“, – teigia šuns šeimininkė.
Tą dieną lauke buvo žvarbu, termometro stulpelis siekė -25oC, o Maksas buvo aprengtas mėlyna liemene. Moteris sustojo prie Antakalnio poliklinikos esančios „Maxima“ parduotuvės ir užkabino savo augintinio pavadėlį už kablio, esančio prie įėjimo į parduotuvę. „Prieš įeidama į parduotuvę pasilenkiau prie šuns ir sakiau: nepyk, Maksai, žinau, kad šalta, bet aš tuoj grįšiu. Matyt, vagis išgirdo tuos žodžius ir suprato, kad moteriškė išprotėjusi ir labai mylinti savo šunį. Turbūt mano žodžiai turėjo tam įtakos“, – svarsto pašnekovė.
Už informaciją apie šunį paprašė sumokėti
Išėjusi iš parduotuvės, moteris buvo šokiruota – šuns nebėra! A. Galvėnienė puolė kreiptis į aplink esančius žmones, ar niekas nematė šuns. Netrukus viena moteris nurodė kryptį, kuria galėjo nueiti ieškomas šuo, o vienas iš netoliese buvusių neblaivių vyrų patarė nesijaudinti ir kuo skubiau teritorijoje iškabinti skelbimus.
Visi žmonių parodymai vedė į abejotinos reputacijos bendrabučius, esančius už minėtos parduotuvės. Moteris ne tik kartu su dukra ir jos draugais išnarstė netoliese buvusius bendrabučius, bet ir kreipėsi į policiją klausdama, ką tokioje situacijoje turėtų daryti. Pareigūnai atvykę pasiūlė parašyti pareiškimą ir dar tą patį vakarą A. Galvėnienė pasirūpino skelbimais.
Penktadienio vakarą šuns nepavyko surasti, tačiau šeima nepasidavė iki pat vėlumos. Anot A. Galvėnienės, labiausiai ją gąsdino tai, kad augintinis gali būti paliktas šalti lauke. „Kitą dieną prie bendrabučių atpažinome tą pačią neblaivių vyrų grupę. Vienas iš jų įdėmiai stebėjo mūsų skelbimą, pasikvietė mano dukrą prieiti arčiau ir paklausė, kiek ji gali sumokėti už informaciją apie skelbime minimą šunį“, – aiškina moteris.
Informaciją suteikęs asmuo patikino, jog penktadienio vakarą praleido pas draugą, kuris turėjo naują šunį, panašų į matytą nuotraukoje. A. Galvėnienės dukra jam sumokėjo 20 eurų ir sužinojo tikslų adresą.
Vagys ištobulino gudrią sistemą
Durys buvo atrakintos, o pašauktas vardu Maksas kaipmat atbėgo į šeimininkės glėbį. Viduje buvęs vyras netrukus šeimai pateikė neįtikėtiną šuns radimo versiją. „Šis vyras tikino ėjęs pro konteinerius ir pamatęs benamį su šunimi, kurį pasiūlė nusipirkti už 150 eurų. Vyras tikino jį nusipirkęs ir pradėjo reikalauti kompensacijos už patirtus nuostolius – sumokėti 150 eurų“, – prisimena A. Galvėnienė.
Moteris šiomis pasakomis nepatikėjo ir pinigų nedavė. Vyras, kuris taip pat buvo neblaivus, nenusileido ir tikino, kad jei negaus pinigų, šuns jiems neatiduos. Nepaisant to, rankose Maksą laikanti Aušros dukra atšovė, kad šuns jis jau nebeturi, tad pinigų negaus.
Netrukus šeima sužinojo apie gudrią vagių sistemą, kuri sukrauna jiems nemenkus turtus. „Jie pavagia šunis ir laukia, kol bus iškabinti skelbimai. Dažniausiai parašoma, kad už šunį bus atsilyginta – tuo vagys ir naudojasi. Jie paskambina nurodytu numeriu ir prašo 150 eurų išpirkos, bet derantis dažniausiai nusileidžia iki 100 eurų“, – aiškina ji.
Žmonės sumoka vagims ir į nieką nesikreipia
Netrukus A. Galvėnienė sužinojo, kad tokioje situacijoje atsidūrė ne viena. Artimiausią pirmadienį tas pats vagis pakartojo savo misiją pavogdamas auksaspalvį retriverį, paliktą prie naujos „Maxima“ parduotuvės Antakalnyje. Filmavimo kamerų užfiksuotuose vaizduose buvo atpažintas tas pats žmogus. Policijos pareigūnai atvyko į jo butą, kuriame rado ne tik dingusį šunį, bet ir daugybę pavadėlių, likusių nuo ankstesnių vagysčių.
Kol kas vagis nėra nubaustas, tačiau A. Galvėnienė patikina, jog jam parašyti du pareiškimai, ruošiami dokumentai ir netrukus bus pritaikyta atitinkama administracinė bausmė. Paviešinus šią istoriją, kitų žmonių pasakojimai apie panašias vagystes pasipylė kaip iš gausybės rago.
„Žmonės tiesiog ramiai išspręsdavo šias situacijas, sumokėdavo pinigus ir niekur nesikreipdavo, todėl vagys nieko nebijojo. Reikėtų visus skatinti informuoti apie tokius atvejus, kalbėti apie tai su policija. Vagys jaučiasi nebaudžiami, todėl tokie įvykiai kartojasi“, – aiškina A. Galvėnienė.
Tokios augintinių vagystės kartojasi dažnai
Asociacijos „Antakalniečių bendruomenė“ pirmininkui Andriui Egidijui Samaičiui augintinių vagystės jau nuo seno yra pažįstamas reiškinys. „Pats irgi esu palikęs šunį toje vietoje, kur įvyko vagystė. Ten dažnai buriasi bedarbiai, išgeriantys žmonės. Kadangi esu vietinis, iš matymo jiems pažįstamas gyventojas, iš manęs jiems nepatogu vogti. Kartais net paprašau jų pažiūrėti mano šunį – juk jie vis tiek ten trinasi, rūko“, – tikina jis.
A. Galvėnienės atveju, teritorija šalia parduotuvės, kurioje buvo paliktas šuo, nepateko į kamerų filmuojamą lauką, todėl tuo ne visada galima pasikliauti.
„Man neatrodo, kad pririšti savo gyvūną prie parduotuvės yra gerai. Nors tam yra specialūs stovai, po šių atvejų akivaizdu, kad tai nėra saugu. Žmonės nepalieka taip pririštų mažų vaikų, brangina juos, bet mano, kad su šunimis galima taip elgtis. Reikia branginti ir savo augintinį. Jei vedžioji, tai vedžiok, ir tik parvedęs namo eik į parduotuvę“, – pataria bendruomenės pirmininkas.
Anot jo, gyvūnų vagystės pasikartoja gana dažnai. Dažniausiai vagys susidomi veisliniais, neįprastai atrodančiais šunimis, nes už juos gali tikėtis gauti daugiau pinigų.
A. E. Samaitis tiki, kad būtina sugriežtinti atsakomybę už gyvūnų vagystes, o iki tol žmonės turėtų pasisaugoti ir nepalikti savo augintinių vienišų už parduotuvės durų. „Jei vis dėlto turite palikti augintinį prie parduotuvės, stenkitės kuo greičiau sugrįžti arba paprašyti kieno nors, kad pasaugotų. Absurdas, kad dviratį bijome palikti neprirakintą, o šuns – ne. Turime atsakyti į klausimą, kas mums yra vertingiau, gyvūnas ar dviratis“, – tikina pašnekovas.