Tiek šunys, tiek katės miega ilgiau negu žmonės - daugelis jų, atrodo, nuolat kenčia nuo miego nepritekliaus. Tyrimai rodo, kad skirtingų stuburinių rūšių miegas skiriasi. Arkliai miega tik 3 – 4 valandas per dieną, o pelės – 20 valandų. Kodėl tokie dideli miego laiko skirtumai tarp rūšių?

Atsiminkite, kad kaip ir kitas elgesys, miegas – taip pat elgesys. Tai nėra tik procesas, kada gyvūnas nieko nedaro. Miegas – specifinė gyvūnui naudinga funkcija. Pvz., jis atkuria dalykus, kurie prarandami ar tik laikinai naudojami būdravimo laikotarpiu. Miego modelių skirtumai galimi dėl to, kad skirtingų gyvūnų miegas naudojamas skirtingoms funkcijoms.

Gyvūnų elgesio specialistai iki galo nesutaria, kam tas miegas reikalingas. Greičiausiai miegas atsirado dėl kelių skirtingų priežasčių. Viena teorija teigia, kad maži gyvūnai (kaip pelės) miega ilgiau, kadangi jiems svarbiau taupyti energiją. Smulkūs gyvūnai, kurių kūno paviršiaus plotas lyginant su svoriu didelis, ėda daug, kad išlaikytų šilumą, ir miega daug ilgiau negu dideli gyvūnai. Gyvūno svoriui padidėjus dešimčia kartų, jo paros miego poreikis sumažėja pusantros valandos. Dėl greitos smulkių gyvūnų medžiagų apykaitos jų organizme pagaminama daug kenksmingų laisvųjų radikalų. Miegant medžiagų apykaita lėtėja, o organizmas turi laiko neutralizuoti susikaupusius laisvuosius radikalus.

Kita idėja teigia, kad medžiojamieji gyvūnai, kaip elniai, miega trumpiau už plėšrūnus. Medžiojami gyvūnai visą laiką gyvena įtampoj, kad išvengtų nužudymo. Gyvūnai, turintys saugias, nuo plėšrūnų gerai apsaugotas buveines, mėgaujasi ilgesniu miegu.

Dar viena teorija teigia, kad daug laiko maisto rinkimui skiriančios rūšys kaip galvijai ar arkliai miega trumpiau negu tie, kurie ėdalo vienu metu gali gauti daugiau, kaip pvz. vaisius ryjančios beždžionės. Plėšrūnų per trumpą laiką gaunamas kalorijų kiekis yra didelis, tad jie taip pat gali daugiau laiko skirti miegui.

Vienas iš įdomiausių reiškinių – žiemos miegas. Juo užmiega nemažai gyvūnų. Miegodami sezoniniu miegu, gyvūnai sumažina energijos sąnaudas, maisto poreikį ir pasislėpę tampa nepasiekiami plėšrūnams. Prieš užmigdami gyvūnai gerai ir sočiai maitinasi, kad sukauptų žiemojimui reikalingų maisto medžiagų. Sezoninis miegas – toks sudėtingas reiškinys, kad iki galo perprasti jo paslapčių vis dar nepavyksta. Jo metu gyvūnai išlieka atsparūs bet kokiems išbandymams ir atsibunda gerokai sveikesni nei užmigo.

Nors faktai rodo, kad miegas reikalingas daugeliui smegenyse ir organizme vykstančių procesų, mokslininkai vis dar negali suprasti, kodėl šie procesai negali vykti nemiegant.

Daugiau skaitykite čia.