Aplinkiniai sako, kad Zita iš savo namų niekada neišvytų jokio priklydusio gyvūno ar žmogaus. Šiuo metu jos namuose prieglobstį radusios net trys katės: Kremas, Žirnis ir Uoga bei netrukus šunelių susilauksianti kalytė Oncė.
„Žirnis gyveno netoliese. Po kaimyno mirties katino nenorėjo pasiimti nei vaikai, nei anūkai. Aš jį priglaudžiau, bet jis nebuvo pratęs svetimuose namuose. Pabūdavo kelias valandas, atsisėsdavo prie durų ir rėkdavo. Visi aplinkiniai sakė, kad Žirnis nepripras, negyvens pas mane, bet pažiūrėkite, koks jis dabar meilus. Uoga ir Kremas atsirado beveik tuo pačiu metu. Vieną atidavė dukros kolega, o kitą – vyro draugas“ – apie murklių atsiradimą pasakoja Zita.
Ne tik katės, bet ir šunys randa vietos pašnekovės širdyje. „Prieš Oncę turėjau šunytę Tiną, bet vilkinis šuo prie ežero pagavo ir perkando jai šoną bei nugarą. Gydžiau, slaugiau, bet išgelbėti gyvybės nepavyko. Oncė yra tos kalytės dukra. Dabar jai jau šeši metai ir netrukus turėsime šuniukų. Prieš tai buvau priglaudusi dar vieną šunį, kurį šeimininkas jau vežė užmigdyti. Jis buvo labai geras ir draugiškas, bet matyt muštas, nes vos pamatydavo, kad kas ranką kelia ar grubiau elgiasi, iškart puldavo mane ginti.
Turi šunys savo pomėgiu. Va, kartą Tina mane sekė iki sodo 8 kilometrus, o aš su dviračiu važiavau, tai jau buvau gerą kelio gabalą numynus kol ją pamačiau, nebenorėjau apsisukti ir grįžti, tad ją įsikėliau į dėžutę, pritvirtintą ant dviračio. Nuo to karto kai reikėdavo, kartu su ja dviračiu važiuodavau. O pavyzdžiui Oncė mėgsta spintoje būti. Ji priprato ten tupėti, kai aš ligoninėje gulėjau. Kartais net sunku išvaryti. Taip pat Oncė labai myli mano dukrą. Kartais kai kalbame telefonu, dukra paprašo telefoną prikišti prie šuns. Oncė pradeda dairytis, atpažįsta balsą, bet nemato žmogaus. Kai dukra atvažiuoja į svečius, Oncė staigiai puola prie durų jos pasitikti.”
Zita pastebi, kad katės ypatingai jaučia žmones ir gali pranešti apie laukiančias nelaimes. „Kadaise auginau tokį rudą katiną, kurį vyro draugas atidavė. Prieš vyro mirtį katinas pradėjo išeidinėti iš namų, savaitėms dingdavo. Prie tvoros pabūdavo, parėkdavo ir vėl pabėgdavo, nors ir valgyti šaukiau. Vis rečiau ir rečiau pasirodydavo, o galiausiai prapuolė. Vyrui sakiau, kad blogai, jeigu katinas nebeateina, tai blogas ženklas. Jis tada nieko nepasakė, bet po kelių dienų mirė.”
Meilę ir ypatingą ryšį su gyvūnais pašnekovė jautė nuo jaunystės. „Mūsų kaime buvo arklys. Visuomet nuveždavau jam ėdalo. Kartą einu į gryčią, nekreipdama dėmesio į arklį, o įėjus visi buvę viduje pradeda juoktis. Nesuprantu iš ko. Galvoju, gal blogai atrodau ar išsitepiau. O pasirodo, arklys įlindo vidun paskui mane. Susilenkęs, nors pats labai didelis, o kaimo troba žema, bet jis brovėsi iš paskos. Matyt todėl, kad eidama pro šalį su juo nepašnekėjau ir duonos nedaviau” – šypsosi pensininkė.
„Žinoma, kartais paburbu ant savo gyvūnų, bet labai juos myliu. Su jais reikia bendrauti ir kalbėti, jais rūpintis. Gyvuliukams labai reikia meilės. Va, pavyzdžiui, Uoga vis kokią pelę namo parneša, murkia dantyse laikydama. Šuniukas kaip signalizacija veikia – tik kas sukrebžda už durų – iškart suloja. Jokio sunkumo nepatiriu besirūpindama gyvūnais. Tik laiku išvesti į lauką reikia. Manau, kad pensininkams būtinai reikia priglausti kokį augintinį, jei tik myli juos ir sveikatos turi” – savo mintimis dalinasi pašnekovė.
Zitos namai kvepia ką tik iškeptais ypatingais bulviniais blynais, pakurtas pečius užpildo kambarį malonia šiluma, katės snaudžia įsitaisiusios mėgstamuose kampuose, Oncė vangiai šmirinėja aplink ir tada nejučia pagalvoji, kad šiuose namuose vienatvei vietos tiesiog nėra.
Šis straipsnis yra kompanijos “Purina” inicijuoto socialinio projekto „Gyvūnai senjorams“ dalis. Projekto tikslas – paskatinti senyvo amžiaus žmonės priglausti vyresnio amžiaus šunis ir kates iš gyvūnų prieglaudos. Keturkojų kompanija džiugina, įkvepia, pakelia nuotaiką ir palengvina neretai vienišą kasdienybę.
Skirkite minutę laiko ir atsakykite į kelis mūsų paruoštus klausimus, o trijų laimingųjų augintinius „Purina“ nustebins maloniomis dovanomis!