Vilnietė Liudvika tikriausiai jau nebeįsivaizduoja savo gyvenimo be žavios, murkiančios bičiulės Sojos. Tokiu vardu augintinę pakrikštijo pašnekovės anūkė. Tiesa, katė į savo vardą reaguoja vangiai, pakviesta atbėga tik tada, kai praalksta.

Kai Soją rado gatvėje, ji buvo dar visai mažutė. Viena jos letena buvo sužalota, o baikštumas ir nepasitikėjimas žmonėmis – begalinis.

„Viena ponia gatvėje rado ją gatvėje ir priglaudė, bet Soja labai pešėsi su jos jau turimu katinu. O mano anūkė kaip tik labai norėjo katytės, ieškojo internete, taigi mes nusprendėme ją pasiimti. Pirmus du mėnesius Soja buvo labai baili, niekur neidavo, jei automobilis važiuodavo, tai drebėti pradėdavo. Matyt, ir kojytė buvo sužeista dėl automobilio“ – apie katės atsiradimą pasakoja pensininkė.


Nuotraukos autorius: Eugenijus Mironovičius

Liudviką kiekvieną rytą apie 6 valandą pažadina katė. Soja yra įpratusi dalį dienos praleisti šmirinėdama lauke. „Šią vasarą turėjom tiek streso... Kai išleidau į lauką, ji kelias dienas negrįžo. Pasirodo, kaimynystėje gyvena senas katinas. Jis vis ateidavo į mūsų kiemą ir laukdavo jos. O Soja jo bijojo ir grįždavo tik naktimis.“

Pašnekovės katė neveislinė, bet pasižymi itin išraiškingu ir princesišku charakteriu. „Jei grįžta šlapia iš lauko, laukia, kol ją nušluostysiu su rankšluosčiu. Dar letenėles iškiša, pilvuką, kad nepraleisčiau nieko. Ir tada karalaitė nueina. Soja taip pat išranki ir ėdalui. Kartais kaimynų berniukas prigaudo žuvyčių ir atveža, tai ji nevalgo. Nebent lašišos šviežios pripjaustai. Labai mėgsta gerą, daktarišką dešrą. Jei tik einu prie šaldytuvo, pradeda kniaukti ir prašyti. Soja mėgsta, kai ją nešioji ant rankų ir glostai.


Nuotraukos autorius: Eugenijus Mironovičius

„Man labai smagu, kad Soja yra. Žinoma, reikia dažniau pasiurbti. Bet vis tiek smagu. Kitiems irgi patarčiau turėti gyvūną, ypač katę, nes nereikia vedžioti, ji pati palaksto, grįžta, pakasai pilvuką, panešioji ir patenkinta. Ir tikrai nebūtina pirkti veislinės. Paprasti kačiukai iš lauko taip pat yra labai nuostabūs“.

Šis straipsnis yra kompanijos “Purina” inicijuoto socialinio projekto „Gyvūnai senjorams“ dalis. Projekto tikslas – paskatinti senyvo amžiaus žmonės priglausti vyresnio amžiaus šunis ir kates iš gyvūnų prieglaudos. Keturkojų kompanija džiugina, įkvepia, pakelia nuotaiką ir palengvina neretai vienišą kasdienybę.

Skirkite minutę laiko ir atsakykite į kelis mūsų paruoštus klausimus, o trijų laimingųjų augintinius „Purina“ nustebins maloniomis dovanomis!