Įmonės „Kalbos ir komunikacijos centras“ direktorė Asta Kupčinskaitė – Ryklienė pirmąjį augintinį į darbą atsivedė jau pirmaisiais įmonės veiklos mėnesiais.

„Prieš 14 metų įkūrusi įmonę, sėdėjau mažame kambarėlyje. Tuo metu buvo daug abejonių, daug ieškojimų, reikėjo surinkti komandą. Auginau šuniuką, kurį vesdavausi į darbo kambarėlį, ir niekada nesijaučiau vieniša. Būtent tuo etapu, kai turėjau labai daug abejonių ir reikėjo palaikymo, tos supratingos akys buvo šalia.“


Nuotraukos autorius - Eugenijus Mironovičius

Nei dienos be savo augintinio darbe neįsivaizduoja ir Klaipėdoje įsikūrusio autoserviso „Valpavita“ personalo vadovė Dainora Adomaitytė.

„Šuo buvo sena svajonė, tačiau niekada negalvojome, kad auginsime jį darbe. Įsigijome jį sau, bet taip jau atsitiko, kad mūsų namai persikėlė į darbą. Dabar kiekvieną rytą į biurą važiuojame trise. Dakota namuose išbuvo uždaryta tik vieną dieną: labai liūdėjo, depresavo, tikriausiai išgyveno labai didelį šoką.


Nuotraukos autorius - Eugenijus Mironovičius

Kai nusprendėme atsivežti į darbą, šiek tiek nerimavome, kaip reaguos klientai. Tačiau kiek pastebėjome, dažniausiai sutikę Dakotą, klientai maloniai nustemba. Įprastai žmonės pas mus ateina su didelėmis problemomis, pats susitikimas kartais būna sudėtingas. Tačiau pamačius šuniuką, regis, pasitikėjimas mumis išauga, klientai patys pradeda pasakoti apie savo augintinius, mes dalinamės istorijomis iš savo pusės. Bendravimas iškart tampa artimesnis ir paprastesnis, o problemos – ne tokios baisios.

Dakota įnešė teigiamos energijos ir mūsų asmeninį gyvenimą. Anksčiau gyvenome darbas - namai ritmu. Grįždavome pavargę ir tuo viskas baigdavosi. Tačiau kai atsirado šuo, pamėgome pasivaikščiojimus prie jūros, mieste, tapom romantiškesni. Pradėjom bėgioti, ko anksčiau neprisiversdavome daryti. Negali grįžęs namo sėdėti, esi priverstas judėti.“


Nuotraukos autorius - Eugenijus Mironovičius

Asta Kupčinskaitė – Ryklienė pastebi, kad visi šunys į jos gyvenimą pateko atsitiktinai, tarsi patys būtų ją pasirinkę. „Tie šuniukai pas mane atsitiktinai pateko, nelabai aš juos rinkausi. Pirmasis šuo dirbo mūsų biure daugybę metų. Iš viso sulaukė 14 metų amžiaus, o stambiam šuniui tai iš tiesų daug. Juokaujame, kad šunys sulaukia tokio garbingo amžiaus tik dėl to, kad mūsų biure labai geros sąlygos. Tai buvo labai protingas, draugiškas, visų numylėtas šuo.

Netgi klientai kartais užsukdavo iš anksto nesusitarę. Sakydavo „mes važiavome pro šalį, tai sustojom pažaisti su šuniu“. Net šio biuro pasirinkimą nulėmė Perlo buvimas kartu su mums. Nuomodamiesi patalpas visada buvome priversti paklausti, ar galėsim atsivežti šunį. Didieji biurų pastatai atkrisdavo, nes net jei atsakymas būdavo teigiamas, vis tiek tekdavo apklausti visus kaimynus, pasirašyti įsipareigojimus ir t.t. Taip pat žiūrėdavome, kad šalia būtų erdvė, kurioje šuo galėtų palakstyti. Dabartinė vieta ant Tauro kalno, su vaizdu į visą miestą yra praktiškai ideali.“

„Biure lakstantis augintinis sugeba prablaškyti, sukuria gerą, nuotaikingą atmosferą. Net kalėdinės klientams skirtos atvirutės visada būna su šuniu. Paimame Perlo nuotrauką ir sumaketuojame sveikinimą, tarsi sveikintų jis pats. Žinoma, šeimininkas ir kolegos turi būti lankstūs, atviri bei tolerantiški, jei dirba kartu su augintiniu.


Nuotraukos autorius - Eugenijus Mironovičius

Bet koks šuo prisitaiko prie to gyvenimo būdo, kurį gyvena šeimininkas. Augintinis, kuris dažnai laiką leidžia tarp kitų šunų ar žmonių, išmoksta tinkamai elgtis toje aplinkoje. Perlas – medžioklinis, labai aktyvus šuo, tačiau biure puikiai prisitaiko. Jis žino, jog ryte galės pabėgioti, tuomet iki pietų pasnaus ir leis visiems ramiai padirbėti, o per pietus vėl pajudės, pasivaikščios“ – apie augintinio integraciją į savo dienos ritmą pasakoja A. Kupčinskaitė – Ryklienė.

„Kalbos ir komunikacijos centro“ redaktorė Birutė Achranovičienė retkarčiais į darbą atvyksta su pikardijos žydruoju epanjolių veislės šunimi Vendi. „Prieš įsidarbindama šioje įmonėje žinojau, kad joje visada būna šuo. Man labai patiko ši idėja ir galimybė būti kartu su augintiniu. Tiesa, Vendi į darbą atsivedu retokai, nes ji labai judri ir nenustygstanti vietoje, tad jai reikėtų skirti ypatingai daug laiko.”


Nuotraukos autorius - Eugenijus Mironovičius

Visos pašnekovės pripažįsta, kad aktyvūs, žaismingi ir energingi šunys darbo aplinkoje gali tapti tikru iššūkiu, bet pripratinus šunį prie darbo aplinkos ir kolegų įmonėje atsiras dar vienas bičiulis, kuris padės kiekvienam nusiraminti, padaryti trumpą pertraukėlę ir atitrūkti nuo darbinių problemų.

Šis straipsnis yra kompanijos „Purina“ inicijuoto socialinio projekto „Gyvūnai darbe“ dalis. Projekto tikslas – paskatinti įmones tapti draugiškomis gyvūnams bei suteikti galimybę darbuotojams dirbti kartu su savo augintiniais. Gyvūnai esantys darbo aplinkoje įkvepia, padeda atsipalaiduoti ir lengviau pernešti stresą.

Skirkite minutę laiko ir atsakykite į kelis mūsų paruoštus klausimus, o trijų laimingųjų augintinius „Purina“ nustebins maloniomis dovanomis!