Išėjusi į pensiją, vilnietė Genovaitė Šiaulienė nusprendė, kad dabar pats geriausias laikas įsigyti augintinį. „Gyvenime daug keliavau, tačiau pagalvojau, kad jau užteks blaškytis po pasaulį, metas apsistoti namuose. O tuomet ir kliūčių įsigyti šuniuką nebeliko. Visą gyvenimą norėjau mažo, nedidelio, smulkaus augintinio“.


Nuotraukos autorius: Eugenijus Mironovičius

Ponios Genovaitės ir Noko draugystė prasidėjo prieš aštuonerius metus. „Nuvažiavome su anūku pas žmogų, kuris pardavinėjo mažus šunelius. Gaila, kad tuo metu nebuvau girdėjusi apie prieglaudas, tikrai būčiau paėmusi beglobį. Iš tiesų ieškojau kalytės, bet Nokas pasirodė didesnis, tvirtesnis, stipresnis, todėl pasirinkau jį.“ Nokas mažas, tačiau drūtas šunelis, kuris nė per žingsnį nesitraukia nuo savo šeimininkės ir saugo ją nuo nepažįstamų.


Nuotraukos autorius: Eugenijus Mironovičius

„Tris kartus per dieną einame į lauką. Dažnai pasišnekame, kartais ir susipykstame, visko būna. Su savo charakteriu namuose jis yra viršininkas. Tiesa, Nokas turi vieną keistenybę – nelipa ant sofos, nes bijo. Net kai pati jį užkeliu, loja tol, kol vėl padedu ant žemės. Jei ne vietoje palieku batą, Nokas jį nusineša į savo namą ir neatiduoda, saugo. Todėl kai reikia kur nors išeiti, išverčiu būdą, susipykstam, skandalą iškeliu ir tik tada pasiimu batą. Bet visi pykčiai trumpi ir laikini. Kartais mudu abu keliaujame pas gimines. Kai lankėmės pas marčios senelį kaime, jam taip patiko Nokas, kad ir pats nusprendė įsigyti šunį“.


Nuotraukos autorius: Eugenijus Mironovičius

„Su augintiniu pasivaikštai, atsipalaiduoji, susipažįsti su kitais, auginančiais šunis. Daug geriau diena praeina! Jaučiuosi sveikesnė, nuotaika geresnė būna. Visiems reiktų priglausti augintinį, jei tam yra tinkamos sąlygos. Kita vertus, ar labai daug sąlygų reikia? Dar ir sargą turi – jei kažkas skambina, šuo praneša, jei kažkas ateina – taip pat. Triukšmą Nokas mėgsta kelti – jei nepažįstamas ateina, loja tol, kol nusibosta“ – glostydama šunį mintimis dalinasi Genovaitė.

Ištikimas draugas Nokas pasirūpina, kad šeimininkei ramesnis gyvenimo būdas netaptų nuobodus ar vienišas. Jis savo lojimu užpildo kiekvieną namų kampą, o jo šiltas prisiglaudimas sušildo širdį.

Šis straipsnis yra kompanijos “Purina” inicijuoto socialinio projekto „Gyvūnai senjorams“ dalis. Projekto tikslas – paskatinti senyvo amžiaus žmonės priglausti vyresnio amžiaus šunis ir kates iš gyvūnų prieglaudos. Keturkojų kompanija džiugina, įkvepia, pakelia nuotaiką ir palengvina neretai vienišą kasdienybę.