Internetinės komunikacijos agentūros „Ad Fingers“ direktorius Kristoforas Akromas mano, kad gyvūnų darbe sukuriama atmosfera yra ypatinga, padeda atsiplaiduoti ir tai daug svarbiau už galimus minimalius nepatogumus.
„Kol gyvūnas nekelia pavojaus gyvybei, darbuotojai bet kada gali atsivesti savo augintinius. Labai liberaliai žiūrim į šį dalyką. Jei gyvūnas padaro kažką blogo, tikimės, kad gyvūno savininkas pats ir sutvarkys. Mes velniškai daug laiko praleidžiame biure, todėl augintiniams nebūtų smagu būti uždarytiems vieniems namuose. Be to, kai ateina kas nors su šunimi, visi ima glostyti, kamuoliukus traukti, džiaugtis. Man atrodo, tai duoda labai daug teigiamos emocijos ir įneša gero pulso.
Darbinėje aplinkoje turi būti ir kitas fonas, kuris padeda atsipalaiduoti, nukreipia dėmesį. 9 iš 10 atvejų į biurą užsukę klientai džiaugiasi pamatę gyvūnus. Tai – didelis privalumas. Žinoma, yra buvę šiokių tokių nepatogumų, kai buvome įsikūrę mažesniame biure. Šuniui prabėgus, visur matydavosi jo plaukai. Netgi valytojos prašydavom dažniau valyti. Tačiau dabar, kai dirbame didesniame biure ir turime savo kiemą – viskas puiku.
Bet apskritai tai yra menki niuansai, kurių net neverta minėti, nes vertė, kurią tu gauni mainais, yra žymiai didesnė. Tai, kad pas mus galima atsivesti į darbą gyvūnus yra glaudžiai susiję su požiūriu, kad žmonės, kurie praleidžia nemažą savo laiko dalį biure turi teisę kurti tokią aplinką, kokia jiems priimtina.“
Reklamos agnetūros „DDB Vilnius“ darbuotojai dirba kartu su murkiančiu kolega, katinu Pačislovu. Jis reklamos agentūroje gyvena jau šeštus metus.
„Buvo labai šaltas ruduo, lapkritis. Vienas kolega tiesiog po ratais pamatė mažą, šlapią, kniaukiantį kačiuką ir paėmė jį į darbą. Nuo to karto jis pas mus ir gyvena. Tiesa, niuansų buvo visokių. Įmonė nėra maža, ne visiems naujas augintinis patiko, bet nepaisant visko, jis čia gyvena ir gyvens“ – apie Pačislovą pasakojimą pradeda agentūros dizainerė Rimantė Gilytė.
Agentūros kūrybininkas Marius Mozuraitis patvirtina, kad katinas yra tapęs įmonės simboliu, renginių žvaigžde bei svarbiu komandos nariu.
„Kai atėjau į darbo pokalbį, vienas pirmųjų klausimų buvo ar esu alergiškas katėms. Kai pasakiau, kad ne, tuomet prasidėjo klausimai, susiję su profesija. Įdomi strategija. Nesvarbu, ar tu esi gabus. Jei esi alergiškas, greičiausiai nebūsi priimtas. Šiaip ar taip, aš esu kačių mylėtojas ir man smagu, kad biure yra katinas, toks gyvybės nešėjas, kuris dažnai tampa pokalbių tema. Daug smagiau su juo biure. Jis užpildo tas spragas, kai trūksta energijos ar nuotaikos. Anksčiau dirbau įmonėje, kur nebuvo gyvūnų. Dabar dirbti maloniau.“
Keturkoju kolega rūpinasi keli darbuotojai, kuriems ši atsakomybė priimtina ir maloni. Jie atvažiuoja savaitgaliais pamaitinti ir pasirūpinti Pačislovu.
„Su malonumu atvažiuoju ir pamaitinu katiną savaitgaliais. O jei negaliu, susitariame, keičiamės, kas gali. Nebūna niekada jokių nepasitenkinimų“ – apie bendrą rūpestį pasakoja R. Gilytė.
Abu reklamos agentūros darbuotojai pastebi, kad katinas ypatingai atsigavo persikėlus į naują biurą, kuriame yra sąlygos jį išleisti į lauką. „Persikrausčius į naują vietą, kur jis gali į lauką išeiti, katinas tapo laimingesnis. Bet kuriuo atveju, gyvūnas biure – tai darbuotojas, kurio sutarties neišeitų nutraukti. Tai didelė atsakomybė, juk turi būti kažkas, kas už jį atsakingas, kas rūpinsis. Bet su tuo rūpesčiu ateina ir kolektyvinis džiaugsmas, puikios nuotaikos. Visada reikia atsiminti, kad tai dar vienas darbuotojas, kuris turi poreikių.” – mintimis dalinos M. Mozūraitis.
„Ad Fingers“ darbuotoja Eglė į darbą keliauja kartu su įspūdingos išvaizdos pusiau vilku, ypatingo charakterio čekoslovakų vilkšuniu Alku.
„Norėjau, kad šuo būtų gudrus, o šios veislės šunys yra vieni protingiausių ir turinčių didžiausią IQ. Jam negalima įsakinėti, su juo reikia susitarti, tad tai šuo, kuris įneša iššūkių į gyvenimą. Alką į darbą veduosi nuo mažens. Kol šuo buvo mažas, prikrėsdavo visokių išdaigų, bet aiškiai nubrėžus taisykles didelių problemų nelieka. Žinoma, kartu lankome individualias dresūros pamokas, nes šios veislės šunų dresūra sudėtingesnė: daug dėmesio skiriama socializacijai, kad šuo priprastų prie žmonių“.
Eglės kolega Vilius į darbą atsiveda australų aviganį Nico. Dalis šios veislės šunų gimsta be uodegos, būtent beuodegiai australų aviganiai laikomi labiausiai prisitaikę ganyti avis, nes vilkai negalėtų jiems nukąsti uodegos. „Kai rinkausi šunį, tikrai negalvojau, kad vesiuosi jį į darbą. O renkantis darbą tikrai negalvojau, kad įmonė turi būtinai būti atvira gyvūnams, bet tai tapo didžiuliu pliusu. Nico labai aktyvus, tačiau darbe elgiasi puikiai. Savaitgaliais dažnai dalyvauja šunų parodose, todėl yra pripratęs prie šurmulio. Nors jam tik 1,5 metų jis jau yra tapęs Baltijos šalių jaunimo čempionu! “
„Ad Fingers“ pardavimų vadovas Elvinas dešimtmetį auginą vokiečių aviganę Kulką. Kaip pats pašnekovas teigia, jis ir šunys yra neatsiejamas dalykas, o įsigijęs Kulką stipriai įniko į kinologiją, bendravo ir žinių sėmėsi iš kinologų dirbančių policijoje, muitinėje, pasienyje. Kulka ne tik turi dresūros diplomą, bet ir yra paruošta žmogaus sulaikymui. Ji – sąmoningas šuo. „Manau, kad prieš pradedant vestis šunį į darbą, jis turi išlaikyti paklusnumo testą. Tai privaloma kiekvienam šuniui apskritai, kad jis galėtų vaikščioti be antsnukio, kad tikrai žinotum, jog jis psichiškai sveikas. Tik tokiu atveju gali pasitikėti šunimi.“
Šis straipsnis yra kompanijos „Purina“ inicijuoto socialinio projekto „Gyvūnai darbe“ dalis. Projekto tikslas – paskatinti įmones tapti draugiškomis gyvūnams bei suteikti galimybę darbuotojams dirbti kartu su savo augintiniais. Gyvūnai esantys darbo aplinkoje įkvepia, padeda atsipalaiduoti ir lengviau pernešti stresą.
Kviečiame įmones ir jų darbuotojus, kuriose organizuojamos gyvūnų dienos arba kurių darbuotojai gali dirbti kartu su savo augintiniais, susisiekti su mumis e. paštu info@letena.lt arba užpildyti mūsų anketą puslapyje keturkojaidraugai.lt iki lapkričio 10 dienos. Projekto komanda aplankys atrinktas įmones bei įteiks kompanijos „Purina“ dovanas.